Lietuvos nacionalinis paviljonas 59-ojoje Venecijos meno bienalėje: ar jūržolės gali išgelbėti pasaulį?

Balandžio 21 d. Venecijos meno bienalėje duris atvers Lietuvos paviljonas, kuriame bus pristatytas menininko Roberto Narkaus projektas „Gut Feeling“ (liet. „Nuojauta“), organizuojamas Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Vilniuje. Kompleksiškas kūrinys, įsiliesiantis į vietinį miesto gyvenimą, bus įkurdintas viename paskutiniųjų negentrifikuotų Venecijos skverų Castello rajone, buvusios skalbyklos ir kepyklos patalpose. Čia iki pat bienalės pabaigos lapkričio 27 d. veiks siurrealistinis jūržolių gamybos kooperatyvas.

Pastarųjų savaičių įvykiai paskatino dar kartą apmąstyti, kuo šių dienų kontekste svarbūs kūrybos procesai, kaip jie reflektuoja mūsų dabartį ir kokią atsakomybę neša menininkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Paviljoną pradėjome kurti kiek atslūgus pirmajai koronaviruso bangai, o jo atidarymui ruošiamės siaubingo ir nepateisinamo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje. Tai neišvengiamai daro įtaką projekto vystymui ir esmei. Šių sukrečiančių įvykių kontekste dar svarbiau pergalvoti, kaip mes galime kartu tvariau gyventi ir dirbti, ir kaip artimiausia mūsų aplinka bei joje esančios tiek žmogiškosios, tiek kitokios gyvybės ir negyvybės formos gali padėti mums to pasiekti. Tai yra šio projekto idėjinė šerdis,“ – pasakoja šių metų Lietuvos paviljono kuratorė Neringa Bumblienė.

Šiuo metu Venecijoje esantis ir atidarymui besiruošiantis Robertas Narkus sako, kad karas Ukrainoje paskatino į viską pažvelgti naujai.

„Dabar visur matau tik dvi spalvas – mėlyną ir geltoną, visos kitos tarsi išnyko. Pasikeitė požiūris į kasdienius dalykus, nors darbai nesustojo: šiuo metu ruošiame erdvę, laukiame sunkvežimio iš Lietuvos su naujais koliažais, tapsiančiais instaliacijos dalimi. Viena iš projekto „Gut Feeling“ temų – asmeninė drąsa pasikliauti nuojauta ir priimti sprendimus, kurie nėra racionalūs ar logiški. Šių įvykių kontekste kūrinys įgauna dar kitokį skambesį ir klausia, kaip elgtis būtų teisinga, ką reikėtų daryti,“ – sako menininkas.

Reaguodama į Rusijos pradėtą agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos paviljono komanda, kartu su kitų šalių nacionalinių paviljonų komisarais, kuratoriais ir menininkais, inicijavo viešą kreipimąsi į Venecijos bienalės organizatorius, kuriuo išreiškė paramą Ukrainai bei ragino oficialiai uždrausti Rusijos nacionalinį dalyvavimą šių metų bienalėje. Pilną laišką galite rasti čia.

Robertas Narkus

„Dabar visur matau tik dvi spalvas – mėlyną ir geltoną, visos kitos tarsi išnyko. Pasikeitė požiūris į kasdienius dalykus, nors darbai nesustojo: šiuo metu ruošiame erdvę, laukiame sunkvežimio iš Lietuvos su naujais koliažais, tapsiančiais instaliacijos dalimi. Viena iš projekto „Gut Feeling“ temų – asmeninė drąsa pasikliauti nuojauta ir priimti sprendimus, kurie nėra racionalūs ar logiški. Šių įvykių kontekste kūrinys įgauna dar kitokį skambesį ir klausia, kaip elgtis būtų teisinga, ką reikėtų daryti“

Iš Tolimųjų Rytų kilusi Undaria pinnatifida

„Gut Feeling“ – daugiasluoksnis kūrinys, laviruojantis tarp nuoširdaus siekio pakeisti pasaulį, nenuilstamo tikėjimo bendradarbiavimo pažadu, egocentriškų menininko ambicijų, flirto su finansinėmis struktūromis ir technologijų progresu bei humoro. Angliška frazė gut feeling reiškia nuojautą, pagal primirštą tautosaką ir naujausius mokslo atradimus tampriai susiejančią žarnyno ir smegenų veiklas.

Bendradarbiaudamas su garsiu fermentacijos specialistu, mokslininkais, menininkais, vietos gyventojais ir smulkiuoju verslu, R. Narkus kuria socialinę skulptūrą – siurrealistinį kooperatyvą, gaminantį paslaptingą produktą iš vietos vandenyse išgaunamų jūržolių.

Ši dumblių rūšis (lot. Undaria pinnatifida) – globalizacijos procesų eigoje iš Tolimųjų Rytų į visą pasaulį, įskaitant Veneciją, išplitęs invazinis augalas, dar žinomas wakame vardu. Tai – viena maistingiausių ir sparčiausiai atsinaujinančių maisto žaliavų, žadanti išspręsti sparčiai augančios žmonijos mitybos problemas.

„Roberto Narkaus darbuose meno kontekstai maišosi su kitomis sferomis ir interesų sritimis: verslo, mokslo, startuolių pasauliu, ir būtent šis menininko kūrybos hibridiškumas daro ją aktualią, unikalią ir įdomią tarptautinių šiuolaikinio meno procesų kontekste. Sąmoningai hiperbolizuodamas ir ironizuodamas miglotas, galios ir kitais mechanizmais apipintas šiandieninio pasaulio sistemas bei dažnai pasitelkdamas dosniai jų siūlomus įrankius, Narkus kuria savitą, naują tvarką, padedančią geriau suprasti šiandien vykstančius procesus ir kurti šviesesnę ateitį,“ – tęsia N. Bumblienė.

Pasak kuratorės, R. Narkus yra vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos menininkų, dirbantis su įvairiomis medijomis, įskaitant performansus, fotografiją, videomeną, koliažus, tekstus ir kitas, į vienos kategorijos rėmus netelpančias formas.

Tarptautinės publikos lūkesčiai

Lietuvos paviljono komisaras ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas pasakoja, kad tai – jau šeštas kartas, kai ši institucija organizuoja Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje.

„Neįtikėtinas pasirodymų tarptautinėje bienalėje sėkmės koeficientas Lietuvos paviljono organizatorius skatina kaskart ieškoti vis naujų ir ne mažiau ambicingų bei aktualių sprendimų siekiant išsaugoti susidomėjimą Lietuvos atstovų menu ir pateisinti tarptautinės publikos lūkesčius. Nuoširdžiai tikiu, kad Roberto Narkaus projektas „Gut Feeling“ yra būtent toks ir sulauks pelnyto dėmesio Venecijoje,“ – teigia K. Kuizinas.

Prieš tai ŠMC Venecijoje pristatė šiuos menininkus: 1999 m. – Mindaugą Navaką ir Eglę Rakauskaitę, 2001 m. – Deimantą Narkevičių, 2003 m. – Paulių ir Svajonę Stanikus, 2007 m. – Gediminą ir Nomedą Urbonus, 2011 m. – Darių Mikšį ir 2017 m. – Žilviną Landzbergą. Dariaus Mikšio, Gedimino ir Nomedos Urbonų projektai Venecijos bienalės žiuri buvo įvertinti specialiais paminėjimais. 2019 m. lietuvių projektas „Saulė ir jūra“ pelnė pagrindinį „Aukso liūto“ apdovanojimą.