Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje aplankiusio režisieriaus F. F. Coppolos įvertinimas: šaunuoliai

Lietuvių menininkių šiuolaikinei operai-performansui „Saulė ir jūra“, šiais metais Venecijos bienalėje laimėjusiai „Auksinį liūtą“, kritikai toliau žarsto pagyras, o prie paviljono, kuriame galima pamatyti šį kūrinį, vis dar driekiasi eilės. Šią savaitę Lietuvos paviljoną aplankė ir ypatingas svečias – visame pasaulyje žinomas režisierius Francis Ford Coppola. Performansą stebėjęs ilgiau nei buvo planavęs, išeidamas lankytojų knygoje jis paliko trumpą įrašą – „Bravi“ (iš it. kalbos – šaunuoliai).

Paviljono vadybininkė Erika Urbelevič sakė, kad F. F. Coppolos apsilankymas buvo planuojamas iš anksto – prieš dvi savaites iki vizito juos apie tai informavo vietinė gidė, kuri lydėjo režisierių. Kartu atvyko ir jo anūkė.

„Svečiams atvykus iš gidės sužinojome, kad jie turi labai nedaug laiko ir paviljone ketina būti labai trumpai. Tačiau užlipęs į balkoną, iš kurio stebimas kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“, F.F. Coppola liko tikrai ilgiau nei planuota – apie keturiasdešimt minučių. Skaitė libretą, skambant solo partijoms stodavosi įsižiūrėti į dainuojančius. Iš gidės sužinojome, kad Lietuvos paviljonas – vienintelis, kurį režisierius norėjo pamatyti“, – pasakojo E. Urbelevič.

Pasak jos, svečias nebuvo kalbus, tačiau nulipęs ir priėjęs prie registratūros atsiliepimų knygoje paliko įrašą „Bravi“ (it. „šaunuoliai“) ir pasirašė, taip pat apsilankė užkulisiuose, pasisveikino su dirbančiais. „Padovanojome jam plokštelę su operos įrašu. Palydėjome jį iki vandens taksi ir mums paprašius jis mielai nusifotografavo su paviljone dirbančia komanda“, – džiaugėsi E. Urbelevič.

Susidomėjimas Lietuvos paviljonu, pelniusių prestižinį apdovanojimą, neatslūgsta. „Lietuvos paviljonu domisi ir jame lankosi prestižinių meno institucijų, tokių kaip MoMA ar Gugenheimo modernaus meno muziejų atstovai ir kuratoriai. Dar iki „Auksinio liūto“ laimėjimo liaupsių kūriniui negailėjo paviljone apsilankę meno kritikas Hansas Ulrichas Obristas ir prancūzų meno teoretikas Nicolas Bourriaud“, – pasakojo E. Urbelevič.

Paplūdimyje neseniai vyko susitikimas su garsiu prancūzų filosofu Bruno Latouru, paviljono autorėmis menininkėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite bei kuratore Lucia Pietroiusti.
„Saulė ir jūra (Marina)“ taip pat sulaukė didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Apžvalgos apie kūrinį pasirodė tokiuose leidiniuose kaip „The New York Times“, „The Guardian“, „Wire“, „Le Monde“, „Kunstforum“, „Frieze“, „Artribune“ ir daugelyje kitų.

Pasak E. Urbelevič, šiuo metu, kaip ir bienalės pradžioje, likus pusvalandžiui iki paviljono atidarymo, Calle de la Celestia, tai yra, gatvėje, kurioje įrengtas paviljonas, nusidriekia žmonių eilės. „Tiesa, dienos viduryje eilė sumažėja arba visai išnyksta ir vėl atsiranda į pavakarę. Veikiausiai tai susiję su Venecijos karščiu“, – svarstė E. Urbelevič.

Lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“ nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Ant 35 tonų smėlio įsikūrusius dainuojančius vasarotojus žiūrovai turi galimybę stebėti iš viršaus. Tai daryti leidžia pasirinkta ypatinga erdvė – istorinis Venecijos arsenalas, kuriame anksčiau veikė laivų statykla.