Lukas Geniušas yra vienas pačių ryškiausių fortepijono virtuozų ir talentingiausių Lietuvos pianistų. Pasak „The Guardian“, tai blizgesį ir brandą vienijantis kūrėjas: „jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, bet ir brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio architektūrą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“. Luko rečitaliai rengiami garsiausiose pasaulio koncertų salėse, tokiose kaip Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kt. Lietuvoje Lukas Geniušas yra surengęs ne vieną ypatingą koncertą Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ bei „Vilniaus festivalyje“ ir kt.
Lukas Geniušas laikomas plataus kūrybinio akiračio menininku, jo atliekamas repertuaras labai įvairus: nuo baroko ar Ludwigo van Beethoveno fortepijoninių koncertų iki didingo Paulio Hindemito ciklo „Ludus tonalis“ ar Johno Adamso bei Arvo Pärto kūrinių. Ši įvairovė atsispindi Luko Geniušo diskografijoje, įvertintoje ir apdovanojimų, o jo įgrotas diskas su dviem S. Prokofjevo sonatomis 2019 m. pelnė prestižinį „Diapason d’OR“ prizą. Lukas Geniušas yra tapęs didžiausių Tarptautinių konkursų laureatu: Solt Leik Sityje (JAV), garsiajame F. Chopino konkurse Varšuvoje bei kitoje pianistų mekoje – P. Čaikovskio konkurse.
Būdamas nepaprastai smalsus, Lukas Geniušas su dideliu užsidegimu imasi išskirtinių šių laikų klasikos kūrinių. Jo solinis koncertas nestandartiniu pavadinimu FREDERIC² atskleidžia netikėtą sumanymą sugretinti dviejų epochų fortepijono genijų – romantinio pianizmo etalonu tapusio Frederico Chopino ir šiuolaikinį požiūrį į fortepijoninės muzikos kūrimą ir atlikimą suformavusio amerikiečio Frederico Rzewskio – kūrybą ir gali būti laikoma tarsi romantinės fortepijoninės muzikos dekonstrukcija.
Šiame koncerte greta Frederico Chopino šedevrų – Noktiurno Fis-dur Nr. 2 (Op. 15), Barkarolės (Op. 60), Etiudų Es-dur Nr. 11 ir c-moll Nr. 12 (Op. 10) – skambės du dideli Frederico Rzewskio kūriniai. Pirmasis vadinasi „Rubinstein in Berlin“ (2008) ir yra sukurtas kaip kadencija F. Chopino Noktiurnui cis-moll Nr. 20. Šis kūrinys skirtas kalbančiam pianistui, jame naudojamas tekstas iš legendinio XX a. pianisto Arthuro Rubinsteino knygos „My Young Years“ („Mano jaunystės metai“).
Pianistas čia turi ne tik skambinti muziką fortepijonu, bet ir tapti performeriu – persikūnyti į A. Rubinsteiną dramatišku jo studijų Berlyne metu XX a. pradžioje. Kitas Frederico Rzewskio kūrinys koncerte – „De Profundis“ (1994), išplėtotas pagal Oscaro Wilde’o tekstą. Abiejuose F. Rzewskio kūriniuose netrūksta improvizacijos elementų, kur Lukas Geniušas, visada perleidžiantis grojamą kūrinį per savo muzikalumo prizmę, turės progą pademonstruoti individualų požiūrį į atliekamą muziką.
Pernai miręs vienas ryškiausių Niujorko muzikinės scenos atstovų Frederic Anthony Rzewski (g. 1938 m.) laikomas svarbiausiu savo kartos JAV kompozitoriumi-pianistu. Įdomu, kad jis gimė Lenkijos žydų išeivių šeimoje, augo katalikiškoje aplinkoje, galbūt tai lėmė jo sąsajas su F. Chopinu. Anksti pradėjęs groti fortepijonu, F. Rzewskis išsilavinimą įgijo Harvardo ir Prinstono universitetuose, kur jo mokytoju buvo žymus JAV kompozitorius Miltonas Babbittas. Visgi lemiamą įtaką F. Rzewskio karjerai padarė studijos Italijoje su Fulbrighto stipendija (1960). Romoje jis kartu su kolegomis įkūrė žinomą improvizacinės elektronikos grupę „Musica Elettronica Viva“ (1966), kurioje kūryba tapo kolektyvinio bendradarbiavimo procesu. 1971 m. grįžęs į Niujorką, F. Rzewskis sukūrė nemažai socialiai angažuotų kūrinių, tarp kurių ryškiausias – „Coming Together“ pagal Atikos pataisos namų kalinio Samo Meville‘io laiškus, sukurtas tuo metu, kai ten vyko riaušės (1972). Kita vertus, novatoriškumu pasižymėjusį F. Rzewskį visada inspiravo ir Europos klasikos palikimas.
Antai 2003 m. jis sukūrė „Cadenza con o senza Beethoven“ fortepijonui, skirtą L. van Beethoveno 4-ajam fortepijoniniam koncertui ir pats atliko premjerą. O kūrinyje „Rubinstein in Berlin“, kurį Vilniaus publika išgirs Luko Geniušo koncerte, skamba taip pat ir F. Chopino muzikos atgarsiai.