„Aleksandra Kašuba. Įsivaizduojant ateitį“ (pranc. „Imaginer le futur“, kuratorė Elona Lubytė) – pirmoji didelė menininkės A. Kašubos (1923–2019) kūrybos, išsiskiriančios novatoriška, tarpdisciplinine eksperimentinį meną, dizainą ir architektūrą jungiančia raiška, paroda Prancūzijoje ir apskritai Europoje.
Kitoje parodoje pristatomi šiuolaikinės menininkės Marijos Olšauskaitės darbai tarsi tęsia A. Kašubos idėjas, kuri architektūrą suvokė kaip priemonę mąstyti apie žmonių santykius ir juos perkurti, akcentuojant socialinį architektūros ir meno vaidmenį. Parodoje „Šerdis“ (angl. „The Softest Hard“) pristatomi nauji M. Olšauskaitės kūriniai, gretinantys amato, ornamento tradicijas ir socialinį skulptūros vaidmenį. Parodos kuratorius Jeanas-Marcas Prevostas parodoje daugiausia dėmesio skiria M. Olšauskaitės ilgalaikiam domėjimuisi stiklo medžiaga.
„Mes Lietuvoje jau seniai žinome, kad Aleksandra Kašuba buvo išskirtinė asmenybė. Apie tai sužinojo ir Amerika. Todėl labai džiugu, kad Kašubos darbus pagaliau gali pamatyti ir Prancūzija. Mus žavi ne tik beribė šios kūrėjos vaizduotė. Už eksperimentų formos ir medžiagos slypi didžiulė drąsa. Turbūt teisinga būtų sakyti, kad drąsa buvo viso Aleksandros Kašubos gyvenimo leitmotyvas“, – parodų atidaryme kalbėjo kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė. Ji taip pat pažymėjo, kad greta nepaprastai gera matyti drąsą ir laisvę M. Olšauskaitės kūryboje: „Atrodo, kad jos skulptūros gyvena savo gyvenimą. Jos keičia savo formas, bet nekeičia esminio bruožo – originalumo. Visi objektai kuria dialogus tarpusavyje. Jie taip pat kuria dialogą tarp tradicijos ir šiuolaikiškumo.“
Pasak kultūros viceministrės, šios parodos, pristatomos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kartu su partneriais, labai praturtina Lietuvos sezoną Prancūzijoje. Tai yra didelis ir vertingas muziejaus indėlis, už kurį viceministrė padėkojo jo vadovui Arūnui Gelūnui ir darbuotojams, o už Lietuvos meno atradimą ir galimybę surengti šią parodą – šiuolaikinio meno muziejui „Carré d’Art“.
Abi parodos bus eksponuojamos iki 2025 m. kovo 23 d.