K. Variakojo teigimu, didesnį įsitraukimą į kolektyvo veiklą paskatino didėjantis koncertinių programų skaičius, sklandi komunikacija tarp orkestro grandžių, derama darbo etika ir bendros vizijos.
„Dar didesnį dėmesį skirsiu naujosios muzikos opusams, lietuvių autorių kūrybai. Vertinu orkestro žanrinį lankstumą, taip pat daugiau dėmesio skirsiu kamerinės muzikos sudėtims, medinių pučiamųjų kvintetui, oktetui, varinių kvintetui ir kt.,“ – teigė K. Variakojis. Ne vieną spalvingą programą pastaraisiais metais parengęs orkestro meno vadovas ir dirigentas Leifas Karlssonas žada išlaikyti esamą koncertinio pučiamųjų orkestro repertuarinę kryptį ir pristatyti kokybiškus, garsiausių pasaulio orkestrų atliekamus opusus.
Jau sausio 26 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje orkestras pristatys naujausią programą „Nuo klasikos iki klezmer“, kurią parengė orkestro klarnetų grupės koncertmeisteris, dirigentas Rimvydas Savickas. Vienas ryškiausių programos kūrinių – itin retai atliekamas Arnoldo Schoenbergo opusas „Tema ir variacijos“, parašytas 1943 m. Žydiškas Klezmer intonacijas atlieps vengrų kompozitoriaus Béla Kovács „Sholem-Alekhem, Rov Feidman!“ (R. Podelio aranžuotė).
Vasario 11 d. Tauragėje ir vasario 19 d., Valdovų rūmų Renesansinėje salėje Vilniuje skambės pučiamųjų ir klasikos sąveika. Prie orkestro jungiasi solistas Tadas Girininkas (bosas), o prie dirigento pulto stoja ilgametę patirtį sukaupęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas, maestro Martynas Staškus. Programoje „Gražiausios arijos ir uvertiūros“ skambės pučiamųjų faktūromis turtinga R. Wagnerio, G. Rossini, G. Verdi muzika. Kaip teigia dirigentas M. Staškus, XIX a. galima sieti su šiuolaikinio simfoninio pučiamųjų orkestro ištakomis, jau R. Wagnerio operose girdimas ryškus pučiamųjų instrumentų, ypač varinių, panaudojimas.
Kovo 3 d., Panevėžio muzikinio teatro salėje, LSPO pristatys programą žaismingu pavadinimu „Šaunieji muškietininkai ir Bolero“. Netikėtų gretinimų ir eksperimentų nevengiantis orkestro meno vadovas ir dirigentas Leifas Karlssonas šiai programai parinko virtuozišką amerikiečių kompozitoriaus James‘o Barnes‘o Simfoninę uvertiūrą, taip pat teatrališką ispanų kompozitoriaus Óscaro Navarro opusą „Muškietininkai“ klarnetų kvartetui ir orkestrui. Nuskambės ir Lietuvoje dar neatliktas belgų kompozitoriaus Barto Picqueur‘o kūrinys „Mutations“, o greta jo – legendinis prancūzų kompozitoriaus Maurice‘o Ravelio „Bolero“, kurio solinio būgnelio partiją atliks perkusijos virtuozas Pavelas Giunteris.
Gegužės 3 d. orkestras kartu su vyr. dirigentu K. Variakoju klausytojus pakvies į Nacionalinę filharmoniją, kur skambės programa, skirta Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos dienai paminėti. 1791 m. gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija – pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiai svarbiai istorinei datai skiriamas koncertas tiesia muzikinius tiltus tarp JAV, Lenkijos ir Lietuvos. Programą iškilmingai atvers amerikiečių kompozitoriaus Marko Fordo kūrinys „Przebudzenie“ („Nubudimas“). Skambės net trys lietuvių kompozitorių kūriniai – Antano Kučinsko „Saulės lietus“ (premjera), 2022 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Žibuoklės Martinaitytės opusas „4 Forces“ ir Teisučio Makačino Simfonija in H .
Kartu su orkestru pasirodys jaunosios kartos trimito virtuozas Dovas Lietuvninkas, atliksiantis amerikiečių kompozitoriaus Joelo Pucketto kūrinį „15th Night of the Moon“, o programą vainikuos Franko Ticheli opusas „Angels in the Architecture“, kurį su orkestru atliks latvių kilmės lietuvių sopranas Gunta Gelgotė. Gegužės 4 d. šią programą klausytojai turės galimybę išgirsti ir Alytuje.