Tradiciškai nuo 1994-ųjų paskutinę rugpjūčio savaitę prasidedanti tarptautinė šokio bienalė Vokietijoje šiemet vyks jau dvyliktą kartą. Joje bus įrengta per 100 stendų, kuriuose bus pristatyta daugiau kaip 1000 trupių ir šokio organizacijų. Septyniose skirtingose vietose pasirodys daugiau kaip 90 trupių, bus pristatyti 55 spektakliai. Iš viso mugėje laukiama apie 1800 svečių.
Pristatys lietuvių trupes ir šokio organizacijas
Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) šiemet Vokietijoje jau dešimtą kartą pristatys Lietuvos šokį. Numatyta, kad lietuvių delegaciją sudarys 11 trupių ir organizacijų iš Lietuvos atstovai: LŠIC (vadovas Audronis Imbrasas, projekto koordinatorė Anastasija Dichtiar-Griškevič, Laima Servaitė), Menų spaustuvė (Gintarė Masteikaitė), Šiuolaikinio šokio asociacija (Lina Puodžiūkaitė-Lanauskienė), šokio teatrai „PADI DAPI Fish“ (Agnija Šeiko, Ingrida Gerbutavičiūtė, Goda Giedraitytė), AIROS (Aira Naginevičiūtė, Giedrė Kabašinskienė) ir „Comma8“ (Rūta Butkus).
Rugsėjo 2 d. Lietuvos stende vyks svečių priėmimas, bus pristatomos ne tik minėtos organizacijos ir trupės, bet ir šokio teatrai A|CH, AURA, „Dansema“, Baltijos baleto grupė, choreografinių projektų teatras „Vilniaus baletas“, Gyčio Ivanausko, Loros Juodkaitės, Vyčio Jankausko šokio teatrai, urbanistinio šokio teatras „Low Air“, Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Taip pat tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, tarptautinis šokio festivalis AURA, tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „PlARTforma“, šiuolaikinio šokio festivalis „Bičių sąskrydis“, menų agentūros „Artscape“ ir „Artopia“.
Meninėje programoje – Klaipėdos šokio teatras
Rugsėjo 1 d. meninėje bienalės programoje šiųmetį savo darbą „Dior in Moscow“ pakviestas pristatyti klaipėdiečių šiuolaikinio šokio teatras „PADI DAPI Fish“. Jį kūrė dviem „Auksiniais scenos kryžiais“, o šiemet ir Boriso Dauguviečio auskaru įvertinta choreografė Agnija Šeiko ir žymiausia lietuvių šiuolaikinio šokio kritikė, dramaturgė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedrai vadovaujanti Ingrida Gerbutavičiūtė.
Spektaklyje jo kūrėjos analizuoja šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes. Dramaturginei spektaklio linijai jos pasirinko dr. Anetos Pavlenko mokslinę studiją „Socialinės ir ekonominės sąlygos ir diskursyvus moterų iš posovietinių šalių tapatumo aiškinimas“ (2002 m.) bei interviu su Čekijos ir Lietuvos vyresnio amžiaus moterimis.
Kitą dieną, rugsėjo 2-ąją, I. Gerbutavičiūtė su kolegomis iš Lenkijos ir Serbijos dalyvaus diskusijoje apie šiuolaikinio šokio situaciją Vidurio ir Rytų Europoje.
Šiųmetis lietuvių pasirodymas meninėje mugės programoje – ne vienintelis. Anksčiau savo darbus čia teko pristatyti choreografams ir šokėjams Loretai Juodkaitei (2008 m. spektaklis „Salamandros sapnas. Paveikslas“), Airidai Gudaitei ir Laurynui Žakevičiui (2012 m. Menų spaustuvės progamos „Atvira erdvė“ spektaklis „Feel Link“), o 2014-aisiais į šią programą pateko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro projekto „Kūrybinis impulsas“ ir choreografo Martyno Rimeikio darbas „Belaukiant Godo“.
Mugės scenoje pasirodys ir P. Lisauskas
Šokėjas, choreografas, aktorius ir režisierius Petras Lisauskas į tarptautinę šokio mugę vyksta su danų teatro DON GNU projektu N.A.R.G. („North Arena Rumble Game“). Nuo pat pradžių dalyvauti šiame projekte jį pakvietė vienas teatro įkūrėjų – Jannikas Elkearas, pamatęs lietuvį choreografo Palle Granhøjaus spektaklyje „Man & Mahler“.
Spektaklyje N.A.R.G. nagrinėjama vadinamoji skandinaviška agresija – tai lyg ir agresijos forma, kuri dažnai užspaudžiama ir arba lieka viduje, arba išsiveržia socialiai nepriimtinu būdu. Platforma, ant kurios vyksta veiksmas, yra tarsi arena, kurioje susirenka skirtingi socialiniai prototipai lyg ir žaidimo forma išlieti, kas susikaupę viduje. Pasak lietuvio šokėjo, dėl platformos specifiškumo spektaklį žiūrovas dažnai „perskaito“ labai įvairiai: nuo vyro ir moters, brolių / vyrų santykių iki globalių ekologinių problemų, kur reikia išlaikyti pusiausvyrą tarpusavio santykiuose, santykiuose su gamta ir t. t.
Paklaustas apie mugės svarbą, P. Lisauskas neslėpė šypsenos: „Džiugu, kad su komanda dieną prieš mugę turėsime pasirodymą Olandijoje, tad repeticijos bus ypač geras pasiruošimas. Čia dalyvauti reiškia didesnes galimybes ir pačiam projektui, ir komandai, ir man kaip šokėjui, ir asmeniui, mėgstančiam keliauti.“
Diuseldorfo šokio bienalė, kurią nuo 1994 m. rengia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šokio biuras, yra svarbiausias ir didžiausias pasaulinis šokio bendruomenę vienijantis susitikimas. Joje dalyvauja ne tik šokėjai, choreografai ir jų vadybininkai, bet ir šokį prodiusuojančios organizacijos, agentūros, informacijos centrai, mokyklos, universitetai, šokio aprangos ir šokiui skirtos įrangos gamintojai bei prekiautojai, valdžios institucijų atstovai, besirūpinantys šokio menu įvairiose šalyse.