Buvo ką veikti

Per tą laiką, kai buvo eksponuojamas kūrinys, anot D. Liškevičiaus, „buvo ką veikti“. Jau po pirmos nakties automobilis buvo išjudintas, išdaužtas langas, į vidų įmestas paspirtukas – teko kviesti policiją. Tačiau tai ne vienintelis kartas, kai prireikė pareigūnų. Po kurio laiko ir vėl buvo pasikėsinta į kūrinį. Tuokart – išmuštas galinio lango stiklas, lyg ištrauktas kuro bakas...

„Po šių įvykių buvo iškviesta apsauga, dirbanti naktimis. Paskutinį savaitgalį buvo sutarta, kad jie budės iki penktos ryto, bet net ir to neužteko – automobilis vis tiek nustumtas, pasuktas. Tuo metu buvau išvykęs, o instaliacija ir toliau intensyviai „vartojama“ netradiciniu būdu... Bus nukeliama, nes nebėra tiek resursų apsaugai, be to, ji jau išstumta iš suplanuotos vietos ir t.t., ir t.t. Tai ilgiausia, kiek galima ištverti“, – sakė D. Liškevičius.
Meninė instaliacija prie Vilniaus rotušės

Nustebino reakcijos

Paklaustas, kaip pats menininkas reagavo į šitokį „meno vartojimą“, ar dėl šios instaliacijos neteko jaudintis labiau, nei dėl kitų savo kurtų meno kūrinių, D. Liškevičius sakė, kad šiuokart – visos reakcijos yra stebinančios.

„Visi buvo šokiruoti – netgi Rotušės administracija... Jau prieš savaitę nutarta, kad instaliaciją reikia nukelti, nes, esą, koks čia menas? Turėjome gauti mero (Remigijaus Šimašiaus, – aut. past.) leidimą, kuris gražiai pasakė, kad „Vilnius yra atviras šiuolaikiniam menui“. Kiekvieną rytą, jeigu gaudavau kokią nors žinutę, kai būdavau išvykęs, suprasdavau, kad vėl kažkas atsitiko – įtampa lydėjo visą laiką. Be to, šios instaliacijos nedraudė jokios draudimo kompanijos, nei nuo trečiųjų asmenų padarytos žalos, nei paties obekto... Visa eilė problemų, ne tik man, bet ir miestui. Paaiškėjo, kad kameros, kažin, ar ką nors mato – iškilo ir saugumo klausimas. Vilniaus rotušė, o išeina taip, kad čia gali daryti ką nori... Miesto veidas turi būti saugomas, kameros nukreiptos, juk čia vyksta daug renginių, yra daug praeivių, turistų. Spragų atsiskleidė per šitą situaciją“, – pažymėjo D. Liškevičius.
Meninė instaliacija prie Vilniaus rotušės

Menas sukuria įvairiausių situacijų

Su pasvarstymu, kad šįkart, ko gero, yra tas atvejis, kai meno kūrinys nevaldomai ėmė gyventi pats sau, D. Liškevičius sutiko, – tai tikrai įvyko.

„Įdomus santykis su miesto gyventojais / svečiais. Atsiskleidė tam tikros situacijos – pradedant nuo apsaugos, saugumo iki paties meno suvokimo, požiūrio į viešąją erdvę“, – kalbėjo D. Liškevičius.

Menininkas iš dalies pritarė minčiai, kad visada stebinusi „meno vartojimo“ sąvoka šįkart, matyt, įgijo tiesioginę prasmę.

„Menas sukuria įvairiausių situacijų... Yra muziejinis, viešųjų erdvių, interaktyvus menas, kur kaip tik – žiūrovas yra įtraukiamas. Šiuo atveju, tarsi to nebuvo siekta, bet išvirto į visai kitokią situaciją, kurią sukūrė pats miestas ir instaliacija. Meną visai kitaip imta suvokti – iš praeivio pusės (netgi ne žiūrovo). Kaip praeivis, kuris eidamas miške atsitrenkia į akmenį, taip šičia jis užkliūna už apversto automobilio – vyksta santykis su tuo objektu. Koks jis? Pats įvairiausias – nuo paspirtuko atsiradimo viduje iki fotosesisjos, ar kitų atvejų, kurių negalėjome numatyti“, – sakė D. Liškevičius.

Vienas iš TOP 50 pasaulio kūrybininkų Willis Gompertzas šeštadienį vykusioje MO muziejaus paskaitoje „Ar tai menas?“ paminėjo D. Liškevičiaus kūrinį, taip bandydamas praplėsti visuomenėje nusistovėjusias meno suvokimo ribas. Ar gali nutikti taip, kad šis atvejis ilgainiui bus analizuojamas vadovėliuose kaip pavyzdys? „Nežinau, čia jau ne nuo manęs priklauso. Bus matyti, bet kažkokių pamąstymų tikrai atsiras“, – reziumavo D. Liškevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)