Susidomėję moksleiviai prašė papildomos pamokos
„Vos tik pradėjus platinti informaciją apie šią iniciatyvą sulaukėme labai didelio mokytojų susidomėjimo ir palaikymo. Dauguma prisipažįsta, kad dabar yra labai nelengvas laikotarpis, tad džiaugiasi šia nauja teatro iniciatyva. Po užsiėmimų mokytojai dėkoja už įdomią patirtį, šiltą ir įdomų bendravimą, naujų mokymo metodų pavyzdžius, kūrybinio mąstymo skatinimą. Be to, mokytojai dalinasi patirtimi su kolegomis, tad naujas užklausas dažnai lydi ir jų rekomendacijos, o tai yra didžiulis įvertinimas“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja projekto koordinatorė Rasa Kregždaitė.
Kai kurie pedagogai prisipažįsta atradę naujų dalykų. „Patirtis įdomi. Pati gavau daug informacijos. Virtualus bendravimas turi savo ypatumų. Klasėje tai būdavo smagiau ir gyviau. Per šiuos užsiėmimus supratau, kad didžioji mano klaida – vaikams įdiegtas noras (siekis) rasti teisingą atsakymą, nes net tekstų suvokimuose dominuoja standartiniai atsakymai, su kuo aš labai nesutikdavau“, – atsiliepimuose prisipažino viena pradinių klasių mokytoja.
Kai kurie užsiėmimai labai įtraukia mokinius. Eglė Švedkauskaitė su penktokais analizavo Salomėjos Nėries „Eglę žalčių karalienę“. Menininkė dirbo su nedidele klase, jie kalbėjo apie kūrinį, personažus, jų motyvaciją. Pasibaigus pamokai moksleiviai buvo taip susidomėję teatro metodais, kad paprašė mokytojos skirti dar vieną papildomą pamoką šiam kūriniui, nes norėjo jį suvaidinti.
„Vesdama nuotolines pamokas pastebiu, jog vaikai labai smalsūs ir jiems susitikimas su žmogumi ne iš mokyklos yra šviežia patirtis. Nuotolinės pamokos yra iššūkis todėl, kad nėra daug laiko užmegzti kontaktą su mokiniais ir turi surasti būdą, kaip parodyti, jog tavimi galima pasitikėti ir išsakyti savo nuomonę. Aišku, didesnė dalis klasės dažnai drovisi, aktyviau dalyvauja keletas vaikų, tačiau visada jaučiu laimėjimą, kai pamažu įsijungia daugiau moksleivių. Ypač juos domina ne fikcijos ir literatūros kūriniai, o realus gyvenimas ir tai, kuo užsiima teatro žmonės“, – pastebi režisūrą baigusi Eglė Švedkauskaitė.
Dirba įvairūs LNDT menininkai
Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamos nuotolinės pamokos yra nemokamos, vyksta virtualiose platformose, kai vaizdo konferencijoje dalyvauja visi klasė, mokytojas ir teatro atstovas. Pamokos turinys priklauso nuo dalyko, kuriam taikoma pamoka.
Adaptuotas nuotolines pamokas įvairaus amžiaus moksleiviams veda Lietuvos nacionalinio dramos teatro darbuotojai: aktorius Gediminas Rimeika (lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, etika, klasės valandėlė), režisieriaus asistentė Eglė Švedkauskaitė (lietuvių kalba, etika, dailė), aktorė Jūratė Vilūnaitė (lietuvių kalba), aktorė Birutė Mar (lietuvių kalba), aktorė Jolanta Dapkūnaitė (lietuvių kalba), garso operatorius Adomas Koreniukas (muzika), dekoratorius Motiejus Volodzka (inžinerijos pamoka). Savanoriškai prisideda kompozitorė Agnė Matulevičiūtė ir režisierius Ričardas Matačius, kurie veda muzikos pamokas.
„Visi prie projekto prisidedantys teatro menininkai labai palaiko šią iniciatyvą ir noriai į ją įsitraukia. Štai atrodytų, kas yra ta inžinerijos pamoka antrų klasių moksleiviams, bet kad parinktume objektą ir pamoką vesiantį žmogų, susitelkė didelis Pastatymų skyriaus kolektyvas ir keli vadovai. Daug teatro darbuotojų įsitraukia į šį procesą“, – sako projekto koordinatorė Rasa Kregždaitė.
Teatro siūlomos nuotolinės pamokoms taikomi kitokie metodai, į visus mokomus dalykus žiūrima per teatro prizmę. Režisieriai pasakoja, kaip skaito ir analizuoja literatūros kūrinius, kuriuos ketina statyti scenoje. Aktoriai dalinasi, kokį asmeninį tyrimą turi atlikti ruošiantis vaidmeniui, drauge su moksleiviais išbando vaizduotės lavinimo pratimus, kuriuos pasitelkia prieš repeticijas. Teatro kūrėjai pasakoja apie spektaklių, kuriuose moksleiviai jau apsilankė ar dar ketina apsilankyti, kūrimą. Gretinant spektaklius ir dalykus, kuriuos mokosi moksleiviai, plečiamas jų akiratis, skatinama įvairiapusiškesnė diskusija, ugdomos kūrybinės kompetencijos.
Daugiausiai nuotolinių pamokų vedantis aktorius Gediminas Rimeika įsitikinęs: „Kūrybiškumo lavinimo mokiniams labai reikia, tai būtinas dalykas bet kuriam vaikui. Jis praverčia bet kokiai profesijai, padeda geriau suprasti pasaulį, neieškoti teisingų atsakymų, o tiesiog daugiau sužinoti apie save, kitus, aplinką, kurioje gyveni.“
Teatras pasiekia regionų moksleivius
„Šios nuotolinės pamokos suteikia galimybę susitikti su moksleiviais iš tolimiausių vietovių, betarpiškai bendrauti ir atskleisti, kad teatras yra didžiulė mašina, prie kurios veikimo prisideda daugybė žmonių, apie kurių veiklą moksleiviai galbūt net ir nėra girdėję, neturi galimybių atvykti į teatrą. Labai džiaugiuosi, kad dėl nuotolinių pamokų vedimo į mus kreipiasi vis daugiau mokytojų iš regionų“, – sako R. Kregždaitė.
Po šių užsiėmimų menininkai prisipažįsta geriau suprantantys mokytojus: „Mokytojui fiziškai nebūnant kartu, sunku jausti klasės nuotaiką, motyvaciją ir ją modeliuoti. Todėl tikrai jaučiu empatiją mokytojams ir žaviuosi, kaip jie kasdien dirba šį darbą. Man labai smagu bendrauti su vaikais, gal dėl to, kad neturiu tokios atsakomybės kaip nuolatinė mokytoja – susitinku vienai pamokai, bet stengiuosi, kad ji įsimintų kaip netradicinio požiūrio į mokyklines užduotis pavyzdys“, – teigia Eglė Švedkauskaitė.
Tiek su pradinukais, tiek su paaugliais dirbantis Gediminas Rimeika sako, kad su mažaisiais mokiniais yra daugiau iššūkių: „Jie sunkiai išlaiko dėmesį, bet tikriausiai tai būdinga visoms pamokoms per virtualias platformas, nes vaikai būna namuose su šeima, juos supa savi daiktai, žaislai ir tai blaško. Kai vaikas eina į mokyklą, eina dėl konkretaus tikslo, susikaupia.
Vyresni moksleiviai yra labiau motyvuoti sužinoti apie teatro profesijas, o pradinių klasių mokiniams dažniau reikia žaidimų. Pamokose laviname vaizduotę, atmintį, kūrybiškumą, logiką, jie rašo istorijas. Kviečiu kurti istorijas apie mėgstamus gyvūnus, tad jie fantazuoja atsiriboję nuo savo asmenybės ir taip nemažai atskleidžia apie save.“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras planuoja panašias pamokas organizuoti ir ateityje. Mokytojai turės progą paįvairinti mokymosi procesą, moksleiviai daugiau sužinos apie teatro profesijas, veikimo principus, kūrinių pritaikymą scenai. Ketinama rengti metodinę medžiagą mokykloms, kuri padėtų visapusiškiau suprasti LNDT spektaklius (temą, režisūrą, scenografiją, kompozitoriaus, kostiumų dailininko pasirinkimus ir pan.).