„Kviečiame jus į naują LNDT sezoną – po seisminių lūžių žengiame į kitą etapą. Praėję metai buvo netolygūs ir poliarizuoti, sudėtingi ir skaudūs, tad metas apmąsčius praeitį ieškoti sujungiančios dabarties. Ateinantis sezonas bus jautrus, muzikalus ir dialogiškas. Kviesime į pokalbius tarp kartų, tarp žmogaus ir gyvūno, tarp žmogaus ir žemės planetos, tarp žmogaus ir žmogaus, tarp gyvenimo ir mirties, tarp šios ir kitos galaktikos. Rugsėjį pradėsime nuo žaismingo Jo Stromgren spektaklio „Ruletė“ premjeros. Siūlome šį spektaklį paaugliams, bet, kadangi akivaizdu – dabartinė paauglystė užsitęsia, tad sezono atidaryme laukiame visų“, – kviečia LNDT meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė.
Antroji LNDT rudens premjera – Europoje aktyvios ir laukiamos, Lietuvoje retai statančios Yanos Ross spektaklis pagal David Foster Wallace esė „Apmąstant omarą“. Tai pokalbis su žmonėmis, kuriems paprasčiau negalvoti, apie ką mąsto omaras, kai jį gyvą deda į puodą.
Spalio mėnesį laukia premjera vaikams pagal J. Vilės ir L. Itagaki knygą – „Sibiro haiku“, kurią režisuos Augustas Gornatkevičius ir ieškos būdų, kaip padėti šiuolaikiniam vaikui išgyventi sunkumus. Lapkritį jauna režisierė Laura Kutkaitė pristatys Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinio įkvėptą spektaklį „Teiresijo krūtis“. Ji kurs choreografinį sapną apie pyktį, švelnumą ir mėginimą susikalbėti tarp lyčių.
Koks kūrinys gruodžio pradžioje atidarys rekonstruotą Didžiąją salę, kol kas neatskleidžiama. LNDT žada, kad ši didžioji sezono naujiena paaiškės jau vasaros pabaigoje. Tačiau jau nuo dabar galima įsigyti bilietus į grįžtančius Didžiosios salės hitus – spektaklius, kurių žiūrovai jau seniai laukė. Tai „Išvarymas“, „Lokis“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ bei „Tartiufas“.
Sausio mėnesį režisierius Antanas Obcarskas pristatys spektaklį „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“, kurį pats vadina savo manifestu gyvenimui.
84-ąjį sezoną žiūrovų lauks ir kasmet rengiamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, šiemet sutelksiantis dėmesį į Vokietijos dramaturgiją, festivalio partneris, padedantis sudaryti programą – Münchner Kammerspiele.
Daugiau apie pirmąsias 84 sezono premjeras:
2023 m. rugsėjo 6 d.
RULETĖ, rež. Jo Strømgren
Tai spektaklis paaugliams apie šiai amžiaus grupei aktualias temas. Naujame Jo Strømgren spektaklyje „Ruletė“ dėmesys telkiamas į psichotropinių medžiagų ir jų daromo poveikio, trinančio ribas tarp realybės ir iliuzijos, temą. Tyrimų duomenimis, beveik penktadalis Lietuvos paauglių yra bandę narkotinių medžiagų, kai kuriais atvejais jos platinamos ir vartojamos net mokyklose. Akivaizdu, kad tokia tema šiai amžiaus kategorijai yra išties aktuali. Vis dėlto spektaklyje nebus deklaruojama vienintelė neginčijama pozicija, juo veikiau bus siekiama kelti klausimą apie tai, kokios priežastys lemia narkotikų vartojimą, apie pasirinkimo laisvę ir atsakomybę, apie tikrovės ir iliuzinio pasaulio vaidmenį bręstančios asmenybės gyvenime, o galiausiai spektaklis kels labai universalius pasvarstymus apie laikmetį, kuriame gyvename.
Vaidina: Kęstutis Cicėnas, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė, Aistė Zabotkaitė.
2023 m. rugsėjo 21 d.
AMPĄSTANT OMARĄ, rež. Yana Ross
Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigianti Yana Ross rugsėjo mėnesį žiūrovus pakvies į premjerą LNDT Mažojoje salėje.
Naujam spektakliui Yana Ross pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace (1962–2008) esė „Apmąstant omarą“. „Tikimės, kad pavyks paskatinti žiūrovus permąstyti savo etikos ir moralės kodeksus bei vertybes ir tuo pačiu atkreips dėmesį į socialiai priimtinas pilkąsias zonas, kurias ketiname kvestionuoti. Kuriant spektaklį labai pravertė ir svarbi Susan Sontag knyga „Regarding the Pain of Others“, – teigia Yana Ross.
Spektaklyje vaidina Elzė Gudavičiūtė, Martynas Nedzinskas, Salvijus Trepulis, Jūratė Vilūnaitė.
2023 m. spalio 20 d.
SIBIRO HAIKU, rež. Augustas Gornatkevičius
Geriausia 2018 m. knyga vaikams pripažinta Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knyga „Sibiro haiku“ randa būdą jautriai ir be pagrąžinimų pasakoti vaikams apie tremties žiaurumus ir jos kasdienybę. Spektaklio, kuriam pjesę rašo Birutė Kapustinskaitė, kaip ir knygos, centre – vaikų išgyvenimai ir vaiko žvilgsnis į tremtį.
Knygos veikėjas Algiukas svajoja palakioti po pasaulį su savo draugu žąsinu Martynu. Netrukus taip ir nutinka, tačiau visiškai kitaip nei jis galvojo. Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pulkas kareivių išverčia berniuką, jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Vaiką užklumpa daugybė klausimų – kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Kūrėjai žada, kad spektaklis bus žaidybiškas, nes tai sudėtingiems pasakojimams apie Sibirą suteikia lengvumo, padaro juos prieinamesnius jaunajai auditorijai. „Sibiro haiku“ skiriamas 8–12 m. žiūrovams.
Spektaklyje vaidina Miglė Polikevičiūtė, Gediminas Rimeika, Jolanta Dapkūnaitė, Augustė Šimulynaitė, Marius Repšys, Lukas Malinauskas.
2023 m. lapkričio 17 d.
TEIRESIJO KRŪTIS, rež. Laura Kutkaitė
Naujam spektakliui Mažojoje salėje režisierė Laura Kutkaitė atsispiria nuo prancūzų poeto, dramaturgo ir novelisto Guillaume Apollinaire (1880–1918) siurrealistinio kūrinio „Teiresijo krūtys“ ir kartu su aktoriais konstruoja savo tekstą, būsimą spektaklį įvardydama kaip „penkių kūnų pykčio paiešką pasitelkiant švelnumą“.
„Noriu žiūrovą panardinti į choreografinį sapną apie mėlyną krūtį, pyktį, švelnumą ir bandymą susikalbėti tarp lyčių, bandymą nemąstyti binariškai. Tas siekis kyla iš mano gana radikalios feministinės pozicijos. Klausimas, kaip atsisakyti skirstymo į vyrus ir moteris, man yra asmeniškas, svarbus ir aktualus. Manau, kad jis ypač aktualus ir Lietuvos teatre, kur lyčių vaizdavime vis dar yra labai daug klišių“, – sako režisierė Laura Kutkaitė, primenanti, kad šiame darbe kaip ir ankstesnėje jos kūryboje netrūks juodojo humoro.
Spektaklyje vaidina Aistė Zabotkaitė, Domantas Starkauskas, Kęstutis Cicėnas, Vitalija Mockevičiūtė, Dalia Michelevičiūtė.
2024 m. sausio 26 d.
PJESĖ GYVENANTIEMS IŠNYKIMO LAIKAIS, rež. Antanas Obcarskas
Tai kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos? Masinis išnykimas – tai geologinis laikotarpis, kai išnyksta didelė dalis biologinės įvairovės arba atskirų rūšių – bakterijų, grybų, augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų, bestuburių. Paskutinis penktasis masinis išnykimas buvo prieš 65,5 mln. metų, kai Žemėje nebeliko dinozaurų.
Pasauliui atsidūrus ties ekologinės katastrofos slenksčiu, turime persvarstyti ir tai, kaip tvariau galėtų veikti teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 10 kitų lyderiaujančių Europos teatrų pirmą kartą istorijoje vykdo bendrą projektą STAGES, siekiant sukurti tvaresnio teatro metodiką. Visi projekte dalyvaujantys teatrai pagal amerikiečių autorės Miranda Rose Hall pjesę kuria spektaklį, kuriame pirmą kartą į ekologiškumą teatre siekiama pažvelgti iš esmės, o ne deklaratyviai ir paviršutiniškai.
Atlikėjas: Tomas Alenčikas