Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ir choreografo Roberto Bondaros 2013 m. sukurtas šiuolaikinis baletas savitai piešia didžio klasiko gyvenimą, rašoma LNOBT pranešime spaudai.
„Niekas nežino, kokia drama siautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sieloje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudino jo vaizduotę. Žinome tik viena – mums paliktuose paveiksluose ir muzikos kūriniuose, laiškuose ir fotografijose užfiksuotos neįtikėtinai šviesios ir viltingos vizijos. Čiurlionio kūryba man niekada nebuvo tamsi ar beviltiška. Taip, joje daug tragizmo, perspėjimų, iš pirmo žvilgsnio niūrių prognozių, tačiau didžioji kūrybos dalis šaukte šaukia šviesos, gėrio ir meilės demonus“, – apie savo baletą kalbėjo kompozitorius G. Kuprevičius
„Man nerūpėjo Čiurlionis kaip ikona, Čiurlionis kaip mitas. Labiausiai mane domino Čiurlionis kaip gyvas žmogus, toks kaip ir kiekvienas iš mūsų – jaučiantis ir turintis savitą pasaulėžiūrą. Apie ką jis galvojo, ką jautė? Ko siekė, apie ką svajojo, ko tikėjosi? Ko troško, o ko baiminosi ir vengė? Pagaliau kodėl neįveikė tų slogių minčių, tos susitvenkusios savo galvoje tamsumos? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojau Čiurlionio įspaustuose pėdsakuose, prisiminimuose ir laiškuose, stengdamasis iš pageltonijusių jo fotografijų, iš ranka pieštų eskizų išskaityti jo istoriją ir taip susikurti savą jo asmenybės vaizdinį“, – yra svarstęs choreografas R. Bondara
Vis dėlto, koks buvo Čiurlionis, ką jo asmenybė ir kūryba mums reiškia šiandien? Apie tai 17.30 val. LNOBT Raudonojoje fojė vyksiančiame susitikime samprotaus Čiurlionio provaikaitis, pianistas R. Zubovas. Susitikimą ves muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė.