LNOBT ruošiasi pirmai baleto premjerai po rekonstrukcijos pertraukos: stengsis išnaudoti visas scenos galimybes

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) gruodžio 1, 2 ir 3 d. numatoma lietuvių mitologija paremto baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ premjera. Tai choreografės Živilės Baikštytės, dramaturgo, libreto autoriaus Evaldo Jaro, kompozitoriaus Antano Jasenkos ir dailininkės Giedrės Brazytės bendradarbystės rezultatas, perkūrus 2019-aisiais „Baletų triptike“ rodytą vienaveiksmį spektaklį, paverčiant jį šokio pasakojimu. LNOBT vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavęs vienas iš kūrėjų E. Jaras kalbėdamas apie dramaturginę liniją sakė, kad ji kupina vidinio konflikto: „Tai yra amžina begalinė istorija apie žmogų, gyvenantį šiame pasaulyje, jo vidines aistras, vidines lygtis, kurias turime spręsti.“

Ir juoda, ir balta

E. Jaras pasidžiaugė, kad baleto tema dėl šio susiklosčiusio konflikto – dėkinga dramaturgijai.

„Praamžius (Dievas) ir juodoji pusė Liuciferis pagal mitologiją nuo seno – vienis. Kada taip vystosi istorija, supranti, kad ir dievai kurdami pasaulį tarp savęs konfliktuoja, kaip ir mes! Tarp mėnulio ir saulės atsiranda ryšys, atsiranda meilė. Bet ir šičia konfliktas! Vienas meilę įsivaizduoja kaip kažką ilgesingo, kitas – kaip aistrą. Todėl reikia to, kas jų ginčą spręs, reikalingas trečias, kuris kuria žmogų, jį sukuria, kuriam ir tenka ši dalia – turėti juoda ir balta“, – kalbėjo E. Jaras ir pridūrė, kad anksčiau nėra rašęs dramaturgijos baletui. Tačiau dirbti su choreografe Ž. Baikštyte buvo paprasta, yra bendraminčiai, iš pusės žodžio vienas kitą supranta.

Kompozitorius A. Jasenka atkreipė dėmesį, kad ankstesnis baletas labiau priminė fantaziją, pasaką, o šįkart – koncentruojamasi į istorija. Ką tokiu atveju daryti kompozitoriui?

„Mėgstu pusiausvyros dėsnį. Kadangi dramaturgija kalba apie vidinio personažo būsenas, jeigu yra tokia linija – sudedu dramaturginius taškus“, – sakė A. Jasenka ir pridūrė, kad šičia neleido sau eksperimentuoti. Tam tinka visai kitos vietos, to esą jį išmokęs Eimunto Nekrošiaus teatras.

A. Jasenka negailėjo pagyrimų kolegai dirigentui Modestui Barkauskui, su juo dirbęs ir 2019-aisiais, apibūdino kaip dėmesingą, taktišką, gebantį suvaldyti orkestrą. „M. Barkauskas puikiausiai tvarkosi, su juo aptarėme techninius dalykus, jo patirtis kaip dirigento milžiniška, – dalyvavo procese pilna koja“, – dėkingumo žodžius išsakė kompozitorius.

Apie pasaulio sukūrimą ir meilę

Choreografė Ž. Baikštytė nenorėjo sutikti su mintimi, kad šis baletas tai ankstesniojo pastatymo pratęsimas.

„Negaliu sakyti, kad pratęsimas. Šičia bus kalbama apie dievus, žmones, pasaulio susikūrimą, meilę...“, – nutęsė ji ir pridūrė norinti išlaikyti intrigą, todėl siužeto neatskleisianti. Tačiau pažymėjo, kad baletas tinka plačiai auditorijai, kiekvienai amžiaus grupei, kiekvienas ras kažko sau.

Paklausta, ką scenoje išvys žiūrovai, scenografijos ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė pasakojo, kad istorija pripildyta personažine linija.

„Scenografiją, kostiuminę dalį papildė daug naujovių, vyko kūrybinis procesas, video projekcijos gražiai papildo scenografijos vaizdą. Balete – ir Žemės gyventojai, ir dangiški; ir fantastinės būtybės, ir dieviškos – viskas kartu persipina, – pastebėjo G. Brazytė ir pridūrė, kad stengtasi išnaudoti visas scenines galimybes. – Visos technologijos yra naudojamos: ir skraidome, ir išlendame iš duobių, norėtųsi dar daugiau, – bet kitą kartą...“

Visa ko pradžia

Netrukus pasirodysianti premjera, anot kūrėjų, atskleis lietuviškumo kodą, tačiau inscenizuotas ne konkretus literatūros kūrinys ar mitologinis siužetas, o sudėtingas pasaulio sukūrimo mitas.

Kūrėjai pažymi, kad spektaklis nuo pirminės 2019-ųjų vienaveiksmės versijos labai nenutolo – esminė idėja liko ta pati. Tačiau šiame balete mažiau poezijos, daugiau – istorijos. Labiausiai, anot baleto kūrėjų, pakito choreografija, nes teko prisitaikyti prie pasikeitusios muzikos.

Pagrindinė spektaklio mintis – susikūrimas, visa ko pradžia, mitas. Po viso to, kas susikuria kaip žvaigždės, Saulė, Mėnulis, dangus, Žemė, pagrindiniu dalyku, savotiška varomąja pasaulio dalimi, kūrėjai pastebėjo, – tampa meilės gimimas.