Ableizmu vadinama žmonių diskriminacija dėl jų negalios – tokie žmonės laikomi prastesniais už „normalius“ žmones.

Ekspoziciją „Medicine Man“ sudarė eksponatai, susiję su seksu, gimimu ir mirtimi, taip pat anatominiai modeliai iš medžio, dramblio kaulo ir vaško. Juos buvo surinkęs seras Henry Solomonas Wellcome`as, vienas iš farmacijos bendrovės „Burroughs Wellcome & Company“ įkūrėjų. Jo įkurta bendrovė vėliau tapo viena iš keturių įmonių, susijungusių į didžiausią pasaulyje farmacijos korporaciją „GlaxoSmithKline“.

H. S. Wellcome`as savo kolekciją kaupė norėdamas pademonstruoti medicinos, gyvenimo ir meno ryšį.

Tačiau, muziejaus darbuotojų nuomone, per visą kolekcijos gyvavimo laikotarpį požiūris į daugelį socialinių bei kultūrinių reiškinių smarkiai pasikeitė.

Pranešimuose, kuriuos muziejus paskelbė savo „Twitter“ paskyroje, pažymima, kad surinkti šiuos eksponatus į vieną vietą pavyko dėl to, jog tą darė žmogus, „turėjęs milžiniškų turtų, galios ir privilegijų“.

Būtent todėl, muziejaus darbuotojų manymu, jo pastangų rezultatu tapo kolekcija, pasakojanti „sveikatos ir medicinos istoriją, kurioje žmonės su negalia, čiabuviai ir skirtingų rasių atstovai“ buvo pateikti kaip „egzotika, marginalizuoti ir pasmerkti išnaudojimui“ arba iš viso neminimi.

Muziejaus vadovybė atskirai pabrėžė, kad ekspozicijos „Medicine Man“ uždarymas taps „svarbiu posūkio momentu“ muziejaus istorijoje.

„Negalime pakeisti savo praeities, – sakoma pareiškime. – Tačiau galime stengtis dėl ateities, kurioje galėsime suteikti balsą tiems, kurie anksčiau buvo nutildyti ar ignoruojami“.

2019 metais „Wellcome Collection“ direktore tapo Melanie Keen, pareiškusi, kad reikėtų imtis drąsių žingsnių, sprendžiant, jos teigimu, „ginčijamų“ ar nevienareikšmiškai vertinamų“ eksponatų likimą.

Ekspozicijos pertvarkymo darbus ji pradėjo nuo to, jog į saugyklą perkėlė Haroldo Coppingo paveikslą „A Medical Missionary Attending to a Sick African“ („Medicinos misionierius lanko sergantį afrikietį“), kuriame pavaizduota, kaip juodaodis afrikietis klūpo prieš baltaodį misionierių. Ji pažymėjo, kad šis paveikslas kelia „rasinių stereotipų ir rasinės hierarchijos įtvirtinimo riziką“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją