„Manęs daug kas klausia kodėl filmo pavadinime yra profesoriaus Vytauto Landsbergio pavardė, nors tai nėra biografinis filmas apie jį. Todėl, kad tokį pavadinimą padiktavo M. Gorbačiovas, lankydamasis okupuotoje Lietuvoje Sąjūdžio priešaušryje,“ – sako filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ režisierius S. Loznica.
Filmas, pasakojantis apie lietuvių kelią į Nepriklausomybę, iš tiesų atskleidžia ne vieno to laiko žinomo veikėjo tikrąjį vaidmenį svarbiuose Lietuvai įvykiuose. Režisierius tarsi nulupa ilgus metus dengusias kaukes nuo daugelio lietuviams gerai pažįstamų politinių lyderių veidų, apnuogina ir nejaukią tiesą apie buvusį Sovietų Sąjungos lyderį, kurią šiandien tebedangsto kartais net ir Vakarų pasaulis ar žymūs kinematografininkai.
Kaip žurnale „Variety“ rašo garsus kino kritikas Guy Lodge, režisierius S. Loznica savo naujausiame filme „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ paneigia paplitusią nuomonę apie M. Gorbačiovą kaip netobulą, bet kilnų politiką.
„Jis tikrai kontrastuoja su neseniai pasirodžiusiomis dviem apie Gorbačiovą pasakojančiomis dokumentinėmis juostomis: keistai meilikaujančiu Wernerio Herzogo filmu „Susitikimas su Gorbačiovu“ ir Vitalijaus Manskio „Gorbačiovas. Dangus“, kuris nuosaikesnis už Herzogo filmą, bet kur kas mažiau smerkiantis nei Loznicos“, – rašo Guy Lodge.
Anot jo, M. Gorbačiovas S. Loznicos filme atsiskleidžia kaip kupinas kruvinų minčių beširdis, kurio tikslas – išsaugoti SSRS.
Tą patį akcentuoja ir kino apžvalgininkė Marta Balaga „Cineuropa“ pasirodžiusioje recenzijoje apie filmą. Anot jos, Gorbačiovas, skirtingai nei kitose apie jį pasakojančiose kino juostuose, S. Loznicos filme parodomas toli gražu ne kaip kovotojas už laisvę.
„Laisvė... Aš jau perskaičiau tą“, – atmestinai jis kalba apie lietuvių protestuotojų laikomus plakatus. Taip, jis perskaitė, bet jam vis tiek nerūpi“, – rašo M. Balaga.
Anot režisieriaus S. Loznicos, M. Gorbačiovas dar ir šiandien pasaulyje laikomas liberaliu politiku, kuris pasisakė už nuomonių, diskusijų ir spaudos laisvę, tačiau žmonės jo nesuprato, nepriėmė, atmetė.
„Mano įsitikinimu, tai be galo klaidinga nuomonė. Užtenka atidžiai įsiklausyti į jo kalbas Lietuvoje 1990 m. sausį, kad suprastume, kokių idėjų jis laikėsi. Jo žodžiuose nebuvo nieko apie laisvę ir demokratiją. Bet buvo daug demagogijos, slepiančios vienareikšmišką grėsmę galimai Lietuvos žmonių valiai. Kas vėliau pasitvirtino,“ – sako S. Loznica.
Kaip pažymi „Screen Daily“, S. Loznicos dekonstruota lietuvių tautos kelio į nepriklausomybę istorija, atgimusi kino juostoje, ateityje neabejotinai taps aukso kasykla politikos istorikams.
Filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ Lietuvos kino teatrų žiūrovams bus pristatytas sausio mėnesį.
Filmą prodiusavo „Studio Uljana Kim“ (Lietuva) kartu su „Atoms&Void“ ( Olandija).