– Kuo L. van Beethoveno Trigubas koncertas išsiskiria pasaulinėje muzikos literatūroje?
– Povilas: Tokios sudėties kūrinių pasaulyje nėra daug. Koncertus fortepijoniniam trio su orkestru yra parašę XX amžiaus kompozitoriai Alfredo Casella, Bohuslavas Martinů, Anatolijus Šenderovas, bet L. van Beethoveno koncertas išlieka vienu žymiausių muzikos literatūros darbų tokiai sudėčiai.
– Aidas: Tai iš tiesų novatoriškas kūrinys, pirmasis koncerto žanre instrumentų trio suteikęs solisto vaidmenį. Trigubą koncertą yra atlikę dauguma didžiųjų pasaulio meistrų, tokių kaip Itzhakas Perlmanas, Yo-Yo Ma, Danielis Barenboimas ir kiti. Tai – toks kūrinys, kurį kiekvienas muzikantas norėtų turėti savo repertuare. Todėl labai smagu, kad turėsime galimybę pagroti šį kūrinį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
– Norisi klausti apie techninį šio koncerto atlikimo aspektą. Kokie iššūkiai kyla ruošiant šį kūrinį?
– Povilas: Kaip violončelininkas galiu pasakyti, kad iššūkiai labai dideli. L. van Beethovenas yra klasicizmo atstovas, o klasicizmui reikalinga precizika – iš techninės pusės viskas turi būti labai aiškiai ir tiksliai atlikta. Jeigu romantizmas reikalauja daugiau spalvos, vystymo, melodikos, jį galima laisviau interpretuoti, tai klasicizme pirmoje vietoje yra tikslumas. Koncerto žanras taip pat reiškia, kad mes visi trys esame solistai, ir ansamblinio grojimo nėra labai daug. O groti solo vaidmenyje tokį techniškai sudėtingą kūrinį mums, kaip orkestro atlikėjams, yra didelis iššūkis, nes solinis grojimas turi visiškai kitą specifiką.
– Dainius: Be to, šiame kūrinyje violončelei ir smuikui daug vietų yra parašyta aukštose pozicijose. Pavyzdžiui, kai kur violončelė skamba kaip altas. Atrodo, kodėl L. van Beethovenas pasirinko rašyti tokiame diapazone? Juk galėjo tiesiog kitą instrumentą pasirinkti. Bet apie šio koncerto sukūrimą yra tokia istorija: L. van Beethovenas tarnavo dvare pas Austrijos kunigaikštį Rudolfą, ir kai Rudolfas buvo paauglys, pas L. van Beethoveną mokėsi groti fortepijonu. Taigi pirmasis L. van Beethoveno biografas padarė išvadą, kad Trigubas koncertas buvo sukurtas, pritaikant jį tuometinėms kunigaikščio Rudolfo grojimo fortepijonu galimybėms. Todėl fortepijono partija kūrinyje neapkrauta, parašyta gana paprastai, bet kartu efektingai, užima daugiau lydinčią ir harmoniją užpildančią vietą. Tokį požiūrį patvirtina ir kūrinyje parinkta tonacija C-dur: stygininkams ji yra nedėkinga, bet fortepijonui ši tonacija – pati lengviausia, nuo jos pradeda groti visi pianistai – tai yra balti klavišai. Dar norisi paminėti, kad Trigubas koncertas – vienintelis L. van Beethoveno koncertas violončelei su orkestru. Smuikui ir fortepijonui jis yra parašęs daugiau tokio žanro kūrinių.
– Ar Jums jau yra tekę drauge koncertuoti anksčiau?
– Dainius: Trise koncertuosime pirmą kartą, o kartu su broliu (Aidu Puodžiuku – aut. past.) esame daug groję.
– Muzikuojant su broliu jaučiasi broliškas ryšys?
– Dainius: Sunku pasakyti, ar tai broliškas ryšys, ar bendra patirtis nuo vaikystės, kai mes augome, žaidėme kartu, ar labiau tai, kad kartu grojame jau turbūt kokį 30 metų. Mes vienas kitą labai gerai jaučiame, atsirado bendras muzikinis kvėpavimas, ir dabar repetuoti jau visai nedaug reikia – viskas daug greičiau gaunasi.
– Povilas: Oi, tai aš įnešiu intrigos į šitą atlikimą! (Visi juokiasi.)
– Dainius: Taip, šviežio kraujo ir kitokių spalvų! Kita vertus, mes su Aidu pažįstame Povilą jau daugelį metų, daug laiko praleista kartu, tad manau, mūsų požiūriai ir muzikinis supratimas panašūs.
– Aidai, o Jums ar yra tekę anksčiau koncertuoti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru?
– Aidas: Taip, man dar mokantis devintoje klasėje kartu atlikome J. S. Bacho koncertą d-moll, vėliau įrašėme Vytauto Bacevičiaus Pirmąjį koncertą fortepijonui. Dabar bus labai malonu sugrįžti.
– Pabaigai klausimas Dainiui su Povilu: esate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriai, koks jausmas groti naujoje LVSO koncertų salėje po rekonstrukcijos?
– Dainius: Prieš rekonstrukciją dar nedirbau šiame orkestre, bet šioje salėje man teko groti su kitu kolektyvu – akustikos, aišku, tuomet nebuvo jokios. Iš grojimo orkestre perspektyvos galiu pasakyti, kad akustika labai gera, bet prie jos mes, kaip orkestras, dar turime priprasti, prisitaikyti. Manau, dar neatskleidėme visų jos galimybių – viskam reikia laiko. Dabar bus labai įdomu išbandyti solinę patirtį šioje scenoje.
– Povilas: Šiuo metu LVSO koncertų salė neabejotinai yra geriausia, ką turime Lietuvoje, ir mums, kaip muzikantams, maloniausia joje groti. Žinoma, dabar mes mokomės groti ir girdėti vienas kitą iš naujo. Akustika išprovokuoja tam tikrą grojimo kultūrą. Anksčiau buvome įpratę forsuoti, bandyti sukurti akustiką savo instrumentais. Dabar salė suteikia visai kitas atlikimo galimybes – galima groti laisvai, nespaudžiant, maksimaliai tyliai arba užpildant erdvę laisvu garsu – visi smulkiausi niuansai girdisi paskutinėje eilėje. Tiesiog malonu groti, kai viskas skamba.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro „Trigubas koncertas“ įvyks 2024 m. lapkričio 8 d. 19 val. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Charlesas Olivieri-Munroe.
