LXXII Vilniaus aukcionas: šalia klasikos drąsiai įsitaiso jaunimas

Tapyba ir grafika, keramika ir skulptūra, fotografija ir filokartija, peizažai ir abstrakcijos, klasika ir postmodernas, kūriniai interjerui ir investicinėms kolekcijoms, bet svarbiausia, – šalia pripažintų kūrėjų jaukiai įsikūrę naujieji talentai. Tokia meno vertybių įvairove ir gausa stebins 2022 m. birželio 10 d. Samuelio Bako muziejuje tradiciškai savo misiją tęsiantis – jau LXXII – Vilniaus aukcionas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Smagu, kad galime vėl sveikintis, dirbti, kurti ir mėgautis tos kūrybos vaisiais. Apie tai ir artėjančio Vilniaus aukciono rinkinys, kuriame jau drąsiai šalia klasikinių autorių įsitaiso ir yra plačiai pristatoma šiuolaikinė Lietuvos dailė. Neramūs laikai tik pakursto menininkų įkvėpimą ir užsidegimą netylėti, o juk kūryba – geriausias atsakas bet kokiai destrukcijai“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.

Šįkart Vilniaus aukciono rinkinį sudaro 140 lotų, suskirstytų į aštuonias temas – dvi išskirtinės fokuso rubrikos, Lietuvos ir išeivijos dailė, grafika, fotografija, skulptūra bei kolekcinės lituanistinės vertybės. Siūlomoje kolekcijoje yra nemažai meno rinkoje vis didesnę vertę turinčių ir įgyjančių autorių, tokių kaip Lino Katino (1941–2020), Henriko Čerapo, Eugenijaus Antano Cukermano, Dalios Kasčiūnaitės, Alfonso Vilpišausko (1945–2015), Jono Gasiūno, Eimučio Markūno ir kt., kūrinių.

Tradiciškai nustebins aukciono rubrikos „In focus“, kurios daugeliu atveju padiktuoja laikmečio madas meno rinkoje. Šįkart fokusas krypsta į vis labiau įsitvirtinančius jaunuosius kūrėjus ir, žinoma, temą, kuri visada bus artima lietuvių tautai, ypač artėjant vasarai, – medis, sodas, pieva, miškas.

Jau kelintą kartą Vilniaus aukciono rinkinį pradeda Y kartos kūrėjai. Jei anksčiau jų tikslas buvo tik prisistatyti, šįkart jie atkeliauja su didesnėmis ambicijomis ir apima bene trečdalį aukciono kolekcijos. Tai – beveik penkios dešimtys tapybos darbų, kuriuos sukūrė Indrė Ercmonaitė, Andrius Zakarauskas, Ramūnas Grikevičius, Joana Kairienė, Monika Furmana, Tadas Tručilauskas, Evelina Paukštytė, Augustinas Bidlauskas, Simona Žilėnaitė, Rūta Povilaitytė, Petras Lincevičius, Kipras Černiauskas, Ieva Juršėnaitė, Simona Merijauskaitė, Ieva Rižė, Viktoras Paukštelis, Liudas Matijošius, Rosanda Sorakaitė, Kristina Kurilionok, Fausta Diržytė, Agnė Jonkutė, Milda Gailiūtė, Eglė Ulčickaitė, Gabrielė Aleksė ir Nojus Petrauskas.

„Apie ką jie kalba savo darbuose? Apie viską, kas žmoguje ir aplink jį: apie santykius, apie procesus, apie atsiradimo-nykimo dialektiką, apie fizinę ir metafizinę tikrovę, vidų ir išorę, sunkumą ir nesvarumą, kūną ir dvasią. Tai išsilieja visokiausiais vaizdiniais: indėnais, kanojomis, augalais, astronautais, kūno dalimis, tamsiomis ir šviesiomis spalvomis, sapniškais motyvais, drakoniškais vienaragiais, vienišais debesimis... ir daugybe kitų motyvų, – pasakoja menotyrininkė dr. S. Skaisgirė. Nauja karta – naujos taisyklės. Jomis jie vadovaujasi ir atsineša jas į aukcioną, – kas žino, gal būtent šie kūrėjai įtaką darys ir čia?“

Kitoje „In focus“ rubrikoje dėmesys sutelktas į kūrinius, kuriuose vaizduojamas medis, sodas, pieva, miškas. Rinkinyje – Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Mindaugo Skudučio, Augustino Savicko (1919–2012), Valerijos Ostrauskienės (1927–1997), Nijolės Valadkevičiūtės (1944–2020), Zuzanos Ličkutės, Ričardo Garbačiausko, Sofijos Romerienės (1885–1972), Vitolio Trušio (1936–2018), Prano Gailiaus (1928–2015), Antano Vaitkevičiaus (1905–1968), Jono Daniliausko, Laimos Drazdauskaitės ir Bronislovo Jamonto (1886–1957) kūriniai.

Beje, pastarojo autoriaus drobę „Peizažas su senu medžiu“ (XX a. I p.) galima pagrįstai vadinti rubrikos pažiba. Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinis, vienas iš Vilniaus dailininkų draugijos įkūrėjų B. Jamontas yra vienas geriausiai peizažų tapybą įvaldęs dailininkas Lietuvos dailės istorijoje. Ir dėl labai paprastų priežasčių: jis gana ilgai dirbo dailininko Ferdinando Ruščico asistentu Vilniaus universiteto Dailės fakulteto peizažinės tapybos studijoje, vėliau tapo peizažinės tapybos profesoriumi ir visą gyvenimą tapė tik peizažus. „Peizažas su senu medžiu“ – išskirtinis ir tuo, kad ant drobės yra atliktas aliejiniais dažais, kuriuos B. Jamontas rinkosi labai retai – jis dažniau tapė tempera arba guašu ant kartono.

Retenybių medžiotojams šįkart didžiausi meno vertybių medžioklės plotai atsivers rubrikose „Išeivijos dailė“ ir „Lietuvos grafika“, kuriose bene visi autoriai patenka į labiausiai geidžiamų lietuvių autorių sąrašus. Tai – Pranas Domšaitis (1880–1965), Česlovas Janušas (1907–1993), Antanas Tamošaitis (1906–2005), Petras Kiaulėnas (1909–1955), Zita Biliūnaitė–Sodeikienė (Sodeika), Alfonsas Dargis (1909–1996), Vytautas Sakalauskas, Vladislovas Žilius (1939–2012), Rimas Čiurlionis, Aldona Skirutytė (1932–2005), Algimantas Švėgžda (1941–1996) ir Birutė Stančikaitė.

Atradimų žada ir kitos aukciono rubrikos, kuriose puikuojasi Juozo Kazlausko (1941–2002) ir Kazio Daugėlos (1912–1999) fotografijos, taip pat tokios vertybės kaip Vilniaus miesto vaizdų (1903–1938) filokartijos rinkinys su išlikusiais unikaliais laiškų tekstais, inžinieriaus Vinco Ruškevičiaus suprojektuoti prieškariniai Vilijampolės bažnyčios brėžiniai (1930) bei 45 metų sukaktį minintis pilnas ir labai geros būklės savaitraščio „Literatūra ir menas“ komplektas (iš viso – 53 numeriai).

Susipažinti su visa LXXII Vilniaus aukciono vertybių kolekcija bus galima nuo 2022 m. birželio 8 d. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje. O pasibaigus kelias dienas truksiančiai ekspozicijai, 2022 m. birželio 10 d. 18 val. vyks aukciono renginys.

Visą LXXII Vilniaus aukciono kolekciją rasite ČIA.