– Maestro, kuo bus ypatingas šis sezono pabaigos koncertas?
– Pirmiausiai noriu pradėti nuo to, kad kiekviename Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezone būna keletas labai reikšmingų momentų – sezono pradžia, orkestro gimtadienis ir sezono pabaigos koncertas. Šiemet sezono pabaigos koncertas labai svarbus dar ir dėl to, kad mes vėl grįžtame prie G. Mahlerio. Ir ne šiaip sau G. Mahlerio, o jo Devintosios simfonijos. Visų didžiųjų kompozitorių – L. Beethoveno, A. Dvořáko, A. Brucknerio, taip pat ir G. Mahlerio – Devintosios simfonijos žymi kūrybinio gyvenimo pasiekimų viršūnę. Dėl to tikiu, kad klausytojai, kurie ateis į mūsų koncertą, bus nustebę, kokia tai graži muzika. Sezono pabaigos koncerte taip pat gros pianistas A. Paley, kuris atliks E. Griego koncertą fortepijonui. Šiuo metu A. Paley gyvena Lietuvoje, ir mes labai džiaugiamės, kad jis sutiko pagroti kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – jo grojimas publikai visada būna labai įdomus.
– G. Mahlerio Devintoji simfonija dažniausiai interpretuojama kaip persmelkta kompozitoriaus mirties nuojautos. O ką Jūs išskirtumėte šioje simfonijoje?
– Geriausia patiems išgirsti šią muziką. Skaityti apie muziką ir susidaryti nuomonę iš skaitymo, o ne iš klausymo, manau, ne visada būna teisinga. Devintoji simfonija – labai ypatinga muzika. Tai – be galo daug aprėpianti simfonija, kuri baigiasi visiškai genialiu finalu. Jeigu G. Mahleris per savo gyvenimą būtų sukūręs tik šį finalą, jau būtų įėjęs į istoriją kaip genialiausias kompozitorius – tai yra aukščiausias kūrybinis pasiekimas. Devintosios simfonijos muzikoje telpa labai daug – atsisveikinimas su visais, kuriuos jis myli ir kuriuos mylėjo, bet kartu ir neapsakoma meilė visam pasauliui. Tai yra aukščiausia patetinė lyrika. Atsisveikinimas ir mirtis turbūt yra labai skirtingi dalykai. Kai žmogus atsisveikina tokia genialia ir tokia pakylėta muzika, manau, kad mirtis kažkur slepiasi. Slepiasi prieš muzikos grožį ir jos didybę. Mano nuomone, Devintoji simfonija aprėpia visą G. Mahlerio kūrybinį palikimą. Tik geriausia ne skaityti apie ją, o jos klausytis.
– Birželio mėnesį klausytojų lauks jau tradicija tapęs LVSO vasaros festivalis. Gal galite trumpai pristatyti jo programą?
– Taip, mūsų darbai su sezono pabaiga tikrai nesibaigia – LVSO vasaros festivalyje grosime labai gražius kūrinius. Birželio 4 d. kartu su operos solistais Pumeza Matshikiza ir Kevinu Shortu atliksime gražiausius George‘e Gershwino operos „Porgis ir Besė“ fragmentus. Birželio 11 d. skambės Antonino Dvořáko „Requiem“, kurį skiriame žuvusiems Ukrainos kare atminti. Klausytojai galės išgirsti išskirtinę „Requiem“ solistų sudėtį – tai Lauryna Bendžiūnaitė, Stine Marie Fischer, Merūnas Vitulskis, Tadas Girininkas ir Kauno valstybinis choras. O birželio 16 d. vasaros festivalį užbaigsime „Roko baladėmis“ su Povilu Meškėla, Česlovu Gabaliu ir Jeronimu Miliumi.
Taigi nors šiuo metu vyksta Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija, ir mes labai laukiame sugrįžimo į naują koncertų salę, mūsų kūrybinis gyvenimas tęsiasi. Koncertuojame Valdovų rūmuose, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, šį sezoną važiavome į Klaipėdą, Panevėžį, Druskininkus ir Birštoną. Visur laukiame savo klausytojų ir džiaugiamės, kad ateina į mūsų koncertus, nepaisant besikeičiančių koncertų vietų ir sąlygų.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncertas įvyks 2022 m. gegužės 20 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.