„Maironio lietuvių literatūros muziejus šiais metais pasiruošęs visokiems susitikimams – ir virtualioje erdvėje, ir atnaujintose muziejaus erdvėse. 2020-aisiais įvykdę Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Literatūros lobiai virtualiai“, netrukus pristatysime naują muziejaus svetainę. Ji ne tik pakeis „rūbą“, bet ir bus nauja savo turiniu: su registracijos į ekskursijas ir edukacines programas sistema, patobulinta parduotuvėle, virtualiomis parodomis, įdomių eksponatų legendomis ir interaktyviais rašytojų kambariais, skirtais Salomėjai Neriai, Juozui Tumui-Vaižgantui, Baliui Sruogai, Juozui Grušui. Juose bus galima pamatyti klasikų daiktus ir išgirsti intriguojančias jų istorijas. Be abejo, su Jono Mačiulio-Maironio aplinka taip pat bus galima susipažinti. Norintieji sužinoti daugiau apie Maironio darbus, galės pasiklausyti kompetentingų mokslininkų minčių. Labai džiugu, kad svetainėje aiškiai matysis Maironio lietuvių literatūros muziejaus padaliniai – juk kiekvienas jų toks savitas ir originalus“, – teigiama muziejaus atvirame laiške lankytojams.
Ir dar primenama: kol bendrauti ir bendradarbiauti galima tik nuotoliniu būdu, muziejaus darbuotojai, savo sričių specialistai, atvyks į bet kurią susitikimų platformą – moksleivių pamokas, studentų užsiėmimus.
Maironio namų muziejininkai šįmet surengs ypatingų parodų. Pratęs ciklą „Rašytojas ir jo paroda“, pradės naują – „Fotografuojantys poetai“. Taip pat kvies kartu su Čekijos muziejais bei Čekijos Respublikos ambasada minėti Jaroslavo Hašeko kūrinio „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ 100-metį.
Maironio lietuvių literatūros muziejus Kauno senamiestyje įsteigtas 1936 metais poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose, kuriuos jis nusipirko 1909-aisiais. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose. Jo butą dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame pastato aukšte buvo įsikūrusi knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų. Maironio namuose yra gyvenę ir svečiavęsi daugelis iškilių Lietuvos meno, mokslo, bažnyčios ir visuomenės veikėjų.
Praėjus ketveriems metams po poeto mirties, Maironio bute buvo įrengti ir atidaryti 3 memorialiniai kambariai.1940–1944 metais muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Ilgainiui muziejus tapo Respublikiniu literatūros muziejumi, 1989 m. kovo 1 d. jam sugrąžintas senasis pavadinimas. Tuometės Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės rūpesčiu Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976-aisiais. Po 2 metus trukusios restauracijos 2016 m. rugsėjį vėl atvėrė duris lankytojams Maironio memorialinis butas.
Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII a. viduryje ant trijų gotikinių XVI amžiaus namų rūsių pamatų. Po 1812 metų karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 metų sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius.