Per varžytines, surengtas aukcionų namų „Sotheby's“ viename itin prabangiame viešbutyje ant Ženevos ežero kranto, buvo karštai varžomasi dėl tragiško likimo Marijos Antuanetės dešimties papuošalų kolekcijos, kurioje esama du šimtmečius viešumoje nematytų brangenybių.
Anot „Sotheby's“, šie 10 daiktų, įkainoti maždaug 2,6 mln. eurų, buvo nupirkti už 40 mln. eurų.
Apie 70 tūkst. eurų įkainota deimantų sagė buvo parduota už 1,54 mln. eurų atskaičius mokesčius – daugiau kaip 20 kartų brangiau nei prognozavo specialistai.
Dėmesio centre buvo ovaliu deimantu ir lašo formos perlu papuoštas pakabukas, kurį įsigijo anonimas privatus pirkėjas, nedetalizuodami pranešė aukcionų namai.
Pasak „Sotheby's“ pakabukas tapo brangiausiai kada nors aukcione parduotu papuošalu su perlu.
„Marijos Antuanetės pakabukas yra tiesiog nepakeičiamas, o jo pardavimo kaina daug didesnė negu paties brangakmenio vertė“, – sakoma juvelyrinių dirbinių bendrovės „Le Vian“ vykdomojo direktoriaus Eddie LeViano pareiškime.
„Jis patraukė visų dėmesį“, – tęsė jis. – Tai geriausias įrodymas, kad pasaulio itin turtingi žmonės labai mėgsta investuoti į retus, natūralių ryškių spalvų deimantų ir perlų papuošalus, ypač į tuos, kurie yra karališkosios kilmės.“
Kelionė per Europą
Marijos Antuanetės brangenybės priklausė Italijos karališkosios Parmos Burbonų giminės kolekcijai, trečiadienį parduotai aukcione.
„Sotheby's“ pavadino šias varžytines vienu svarbiausių karališkųjų juvelyrinių dirbinių aukcionų per visą istoriją ir pareiškė, kad jis nenuvylė organizatorių.
3,7 mln. eurų prieš aukcioną įvertinti 100 juvelyrinių dirbinių buvo parduoti už 46,8 mln. eurų. Ši suma viršijo ankstesnį rekordą, pasiektą 1987 metais, kai „Sotheby's“ pardavė kadaise Vindzorų dinastijai priklaususių papuošalų kolekciją.
Istorikų teigimu, Mariją Antuanetę už pinigų švaistymą valstybės finansų krizės metu nekentė didžioji dalis Prancūzijos visuomenės. Karalienė buvo giljotinuota Paryžiuje 1793 metų spalį, būdama 37 metų amžiaus.
Minimos brangenybės nukeliavo vingiuotą kelią, iliustruojantį galios Europoje dinamiką XVIII ir XIX amžiais.
Kaip rašė karalienės freilina Campan, Marija Antuanetė visą vakarą Tiuilri rūmuose į vatą suko savo turėtus deimantus, rubinus ir perlus. Brangenybes jis sudėjo į medinę skrynelę.
Skrynelė buvo išsiųsta į Briuselį, kurį valdė jos sesuo didžioji herzogienė Marija Kristina, o paskui – į Marijos Antuanetės gimtąją Austriją saugoti jos sūnėnui imperatoriui.
1792 metais karališkoji šeima Paryžiuje buvo įkalinta. Kitais metais karaliui ir karalienei buvo įvykdytos mirties bausmės, o jų 10-metis sūnus Liudvikas XVII mirė kalėjime.
Išgyveno tik karališkosios poros duktė Marija Terezė. 1796 metais ji buvo išsiųsta į Austriją, kur jai buvo atiduotos motinos brangenybės.
Pati ji vaikų neturėjo, bet perdavė brangenybes dukterėčiai ir įdukrai Luizai, Parmos hercogienei. Ši vėliau paliko jas savo sūnui, paskutiniam Parmos hercogui Robertui I (1848–1907).
Nuo to laiko brangenybės priklausė vėliau gyvenusiems giminaičiams.