„Būsimoje ekspozicijoje norime pakviesti permąstyti esamus bei atverti naujus mąstymo būdus architektūroje ir visuomenėje. Mūsų idėjos centre yra architektūra, kurioje gyvas medis tampa aktyviu veikėju ir partneriu, įkvepiančiu architektūrą, ir tuo pačiu saugančiu esamą ekosistemą bei vietos istorijos tęstinumą. Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuris skatina atrasti originalius architektūros sprendimus. Pastaraisiais metais matėme ne vieną atvejį, kuomet medžiai, vietoj to, kad būsimos statybos vietoje būtų išsaugomi kaip svarbi vietos tapatybės dalis, buvo nukertami. Turėtume išsiugdyti įprotį ir pradėti ieškoti būdų kaip kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę. Lietuvos paviljono ekspozicijoje Venecijoje norime parodyti, kad tam egzistuoja sprendimai ir galime jais pasinaudoti“, – paviljono koncepcija dalijasi projekto „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ idėjos autorius ir kuratorius architektas Gintaras Balčytis.
Paviljono vizijai įgyvendinti kaip atsvara žaliojo smegenų plovimo beprasmybei bus naudojamasi įtaigių meninių instaliacijų galimybėmis, videografikos menu, filmuota medžiaga, pastatų maketais pristatant tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintus praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros objektus, kurių architektūrinė idėja neatsiejama nuo toje vietoje augančių medžių. Jie ir taps pagrindu platesnėms diskusijoms apie gamtos elementų praradimus urbanizuotose teritorijose, to reikšmę pažeistoms vietos ekosistemoms, bendruomenėms, kolektyvinei atminčiai ir architektūrai. Į renginius ar iniciatyvas bus siekiama įtraukti įvairias suinteresuotas grupes: architektus, dizainerius, mokslininkus, menininkus, verslo atstovus, pramonės specialistus, sprendimų priėmėjus, akademikus ir plačiąją visuomenę. Tai bus puiki galimybė dalintis žiniomis ir idėjomis architektūroje, urbanistikoje ir visuomenės kultūroje skatinant bendradarbiauti kuriant ir puoselėjant tvarią aplinką.
Projektas taip pat yra atsakas į vis labiau akivaizdžią klimato kaitos grėsmę, atsižvelgiant į tai, kad 2023 metai yra prognozuojami kaip vieni karščiausių per žmonijos istoriją. Statybų pramonė yra aktyvi energijos vartotoja ir išskiria didelį kiekį CO2 bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais (2023 m.), statybų pramonė yra atsakinga už apie trečdalį pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Neatsitiktinai projektas pabrėžia medžių išsaugojimo galimybę urbanizuotose teritorijose kaip būdą sumažinti žmonių mirtingumą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Venecijos architektūros bienalė šiame kontekste yra puiki platforma diskutuoti apie atsakingą architektūros plėtrą ir svarbą, jos jungtis su aplinka.
Projektas atliepia ir Europos žaliojo kurso programą, skatinančią tvarų dizainą ir aplinkos apsaugą, remiasi Naujojo europinio bauhauzo idėjomis, kurios propaguoja tvarumą, inovacijas, estetiką ir bendrystę pereinant prie klimatui neutralių miestų.
Venecijos architektūros bienalė – ne tik šalies prisistatymo vieta, bet ir galimybė dalintis žiniomis, idėjomis ir suvokimais apie tai, kaip architektūra gali padėti spręsti mūsų laikmečio iššūkius: klimato kaitą, urbanizaciją ir tvaraus miesto vystymą. Vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių visame pasaulyje yra kaip tik ta vieta, kur šios svarbios temos gali būti aptartos, suprastos ir išgirstos platesnėje tarptautinėje bendruomenėje.
Projekto organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga.
Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje kuratorius ir vadovas – Gintaras Balčytis.
Komisarė – dr. Jūratė Tutlytė.
Parodos architektė – Vika Pranaitytė.
Parodos audiovizualika ir erdvės patyrimo video grafikos dizainas – Lina Pranaitytė, Urtė Pakers („Bionics“).
Komunikacijos vadovė – Ina Žurkuvienė.