Į susitikimą Vilniuje susirinko keli šimtai miesto gyventojų su plakatais: „Nelieskite mūsų medžių“, „Betonas nepagamins deguonies“, „Kas miestą ardo labiau: medžiai ar veslo trumparegystė?“, „Jie visi verti išsaugoti“, „Medžiai – tai paveldas“ ir kt.
Tarp susirinkusiųjų buvo ir daug visuomenėje gerai žinomų žmonių: žurnalistas Rytis Zemkauskas, rašytojos Kristina Sabaliauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Akvilė Kavaliauskaitė, etnologas Libertas Klimka, publicistas Vaidas Jauniškis, rašytojas Tomas Vaiseta, poetas Marius Burokas, dailėtyrininkė Laima Kreivytė, politikas Mantas Adomėnas, menininkė Neringa Rekašiūtė, muzikantas Domantas Razauskas ir daug kitų.
Susitikimo dalyviai neslėpė nusivylimo verslininkų planais medžius iškirsti, sakydami, kad tokia jų savivalė užkniso, o gyventojų kantrybės taurė jau perpildyta.
Į susirinkimą atėjusi rašytoja Kristina Sabaliauskaitė svarstė, kad ši situacija, „nežinia ar paskutinis, bet tikrai lašas, perpildęs visų kantrybės taurę, kuris demonstruoja, kad paveldosaugos įstatymai mūsų šalyje neveikia.
„Teoriškai jie turėtų veikti, bet finale visi tokie sprendimai atsiduria pas teisėją, kuriam paveldas yra abstrakcija, ekspertų argumentams atsakovas gali pasiūlyti savo kontraekspertus, ir jis priima tokį maždaug techninį sprendimą, kuris su miesto istorija, su UNESCO statusu, su skoniu, su tuo, ką mes branginame ir kas kuria mūsų tapatybę, tautinę ir miestietišką, iš tikrųjų nieko bendro neturi ir tai yra didžiulė problema“, – sakė ji.
„Dabar reikėtų labai rimto žurnalistinio tyrimo, kad išsiaiškintų visgi, kam yra priedanga šita firma „Dobilo daigas“, nes yra su labai mažu įstatiniu kapitalu, prasiskolinusi, ir ji tiesiog tokiu būdu barbariškai nori sau pasikasdama pasididinti savo nekilnojamojo turto kubatūrą , neatsižvelgdama, kad suardo visą vertybinį istorinį sluoksnį. Vyksta sistemingas Vilniaus naikinimas – visi šitie beatodairiški pasikasinėjimai, plėtimaisi daro didžiulę žalą istoriniams pastatams. Aš pati esu susidūrusi, nes mano name buvo picerija „Delano“ iškasusi rūsį, po ko sutrūkinėjo sienos, namas pradėjo sėsti – taip jie pasididino plotą, bet dabar tos sumautos jų patalpos stovi tuščios ir neišnuomotos, jos yra niekam nereikalingos, o istorinė žala pastatui jau yra padaryta didžiulė, tai kad čia su šituo nebūtų lygiai taip pat“, – perspėjo ji.
Žurnalistas, rašytojas Rytis Zemkauskas atkreipė dėmesį į kitus svarbius aspektus.
„Man atrodo, čia svarbūs du dalykai. Pirmas dalykas, mes niekaip dar nesuprantame, kad geras skonis yra naudingas ekonomiškai. Mums atrodo, kad jeigu išklosime trinkelėmis ir pastatysime medelių vazonuose, bus gerai – nebus gerai, bus šalta ir mes patys ten nenorėsime būti. O tada tuos savo pinigus vešime į Italiją, kur jie to nedarė. Tad geras skonis yra labai svarbus dalykas, dėl jo reikėtų padirbėti. Ir kitas dalykas – mūsų diskusijų kultūra. Man atrodo, ją irgi reikia kelti į visai kitą lygį. Mes neturėtume diskutuoti apie tai, kas ką nugali ir kas turėtų pasitraukti iš kelio. Mes turėtume taip diskutuoti, kaip padaryti mūsų miestus geresnius, patogesnius gyventi, turtingesnius ir iš tikrųjų įsisavinti juos pirmą kartą: tapkime lietuviais miestiečiais pagaliau“, – ragino jis.
Visuomenininkas, publicistas Kazys Preikšas sakė, kad, jo nuomone, čia susirinko žmonės, kurie nenori, kad iš Vilniaus centro darytų Perkūnkiemį. Jis teigė tikintis, kad tokios akcijos gali atnešti rezultatą.
„Pirmiausia, nei vienas verslas nenorėtų būti taip nemaloniai linksniuojamas – čia toks tiesioginis interesas. Kitas dalykas, jei nieko nedarysi, tikrai niekas nepasikeis, o jeigu ties kiekviena tokia nesąmone, kita kavinė gal tris kartus persižegnos prieš darydama tokias nesąmones, tuo labiau, kad kuo toliau, tuo labiau tie triukšmai organizuotesni darosi. Galiausiai, vienas tiesioginis efektas, kuris iš tiesų nuo to yra, kad užkyla šitas vajus, kad vis tik tie sprendimai, kurie lyg ir jau buvo formaliai padaryti ir buvo bandyta sakyti, kad viskas teisėta, jie vis tik imami pertikrinti ir verifikuoti – bent jau šita prasme šitie susirinkę žmonės jau laimėjo, tai jau yra pergalė, kad tas sprendimas bus peržiūrėtas ir galbūt įgis kažkokią kitokią formą“, – svarstė jis.
Etnologas Libertas Klimka nebuvo toks optimistas.
„Aš labai daug esu matęs Vilniuje dalykų. Aš mačiau kaip prie Baltojo tilto tuopas nukirto, kurios visiškai niekam nekliudė, o sielininkams jos padėdavo sielius ištraukti iš vandens. Mačiau, kaip Pohuliankos gale milžiniškus topolius irgi išnaikino, nors tai buvo pasididžiavimas tos alėjos – iš to ir pavadinimas Pohulianka. Prieš trejus metus mačiau savo Rinktinės gatvėje, sankryžoje su Šeimyniškių gatve, buvo nukirsta gražuolė kriaušė – niekam ji netrukdė, milžinė tokia buvo. Ir visai už kelių žingsnių beržas svyruoklis. Tada aš parašiau užklausimą į mūsų savivaldybę, prieš trejus metus maždaug – iki šiol laukiu atsakymo“, – ironizavo jis.
„O tada šiemet buvo ąžuolas nukirstas toje pačioje gatvėje, truputį tik nuošaliau jis buvo, nei mano minėti medžiai, ir praeiviams teikė pavėsį ir džiaugsmą. Na, ąžuolas, kaip šiandien paskelbta viešojoje erdvėje, jokių baudų neužsitraukė jo nukirtimas, taip kad galime daugiau dirbti“, – komentavo jis.
L. Klimka abejojo, ar kas nors atsižvelgs į tai, kiek žmonių susirinko išsakyti savo nuomonės. „Kai Bernardinų kapinėse buvo prieš porą metų medžiai irgi ganėtinai atsainiai kertami, spaudoje buvo parašyta, buvo lankomasi, ir kuo baigėsi? Niekuo. Patriukšmavom ir išsiskirstėm. O Antakalnyje bendruomenė kaip protestavo prieš senų medžių kirtimą – kur tie senieji medžiai? Vietoj jų nedideli, bet labai brangūs liepaičių sodinukai susodinti. Taip kad čia įprastas dalykas ką nors atiduoti verslui sudraskyti – grobuonys, vienintelis tikslas tik pelnas“, – apgailestavo jis.
Bendrovės atstovai į susirinkimą neatvyko
Vis dėlto susitikimą organizavusi įmonė „Dobilo daigas“ pati renginyje nepasirodė.
Išėjęs pasisakyti Vilniaus miesto meras V. Benkunskas konstatavo, kad teisė nėra visuomenės pusėje, „bet miestas – mūsų“. Anot jo, medžių kirtimą planuojanti atlikti bendrovė teoriškai turi teisę daryti tai, ką norinti, bet meras patikino, to neleisiąs.
Meras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pristatymas visuomenei neįvyko, nes bendrovė neišpildė privalomos sąlygos, nepasirodė susirinkime, tad patikino, kad šiuos medžius iškirsti nebus leista.
Visgi, V. Benkunskas neatmetė, kad teorinė galimybė iškirsti medžius išlieka. Todėl, anot jo, netoliese patruliuos pareigūnai, gyventojų taip pat prašė stebėti ir pamačius įtartinus veiksmus, kad medžius planuojama kirsti, pranešti policijai, kuri, pasak jo, yra pažadėjusi greitai sureagoti. Tai, pasak mero, reikalinga, kol bus sukurta teisinė apsauga ir generalinė prokoratūra praneš savo tyrimo išvadas.
P. Pukytė: savivaldybė tiesiog neatliko savo darbo ir pareigos
Dalis sostinės gyventojų ir visuomenininkų aktyviai pasisako prieš medžių kirtimą prie Romaino Gary paminklo. Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojus į susitikimą kvietusi ir feisbuke renginį dėl to sukūrusi menininkė, rašytoja Paulina Pukytė Eltai sakė, kad tai, kas suplanuota ir leista vykdyti Basanavičiaus g. 14A yra brutalus šios vietos ir apskritai visos UNESCO saugomos Vilniaus miesto dalies auros, būdingo charakterio ir istorijos landšafto naikinimas.
„Jau nekalbu apie tai, kad naikinami gyvi, sveiki, brandūs medžiai, teikiantys pavėsį, nuostabią atgaivą toje terasoje, užuovėją nuo miesto dulkių, smalkių, triukšmo, karščio“, – teigė ji.
Anot P. Pukytės, savivaldybė teigdama, kad nebėra teisinio pagrindo stabdyti šį projektą, sako ne visai tiesą ir nusiplauna rankas.
„Tiesa yra ta, kad savivaldybė nepateikė teismui jokių argumentų už medžių išsaugojimą, tad teismui tiesiog teko patenkinti vystytojo prašymą, bet teismo išvadoje parašyta, kad savivaldybei pateikus argumentus, galimas ir priešingas nutarimas. Taigi, savivaldybė tiesiog neatliko savo darbo ir pareigos“, – nusivylimo neslėpė menininkė.
Rašytoja pabrėžia, kad, gilinantis į dokumentus, aiškėja, jog šioje situacijoje yra labai daug neaiškumų, galimai neteisėtų veiksmų ar bent jau nepateisinamo aplaidumo bei neveikimo.
„Būtina nedelsiant stabdyti medžių kirtimą bei visą projektą ir aiškintis, nes iškirtus medžius aiškintis jau bus vėlu, bus padaryta didžiulė neatitaisoma žala. Lauksime iš savivaldybės ir prokuratūros ryžtingų veiksmų stabdant šį projektą, veiksmų, kurie gintų vilniečių, o ne tik verslo interesus“, – sakė ji.
Savo ruožtu menininkė Neringa Rekašiūtė sakė, kad Europai skendint karščio bangose, nusikalstamas trumparegiškumas yra pjauti miesto medžius.
„Klimato krizės padariniai tik stiprės, tad kodėl žengiame 100 žingsnių atgal vietoj to, kad mąstytume toliaregiškai? Nes godumas, nes inercija, nes pamojavimas teisiniais raštais, nežinia kokiu būdu surinktais „paveldosaugininkų“ parašiukais. (...). Labai gera matyti, kiek žmonių įsitraukė į šių medžių išsaugojimą. Enough is enough“, – pabrėžia ji.
V. Benkunskas trečiadienį kreipėsi į prokuratūrą
Verslininkams ruošiantis kirsti Naujamiestyje, aplink Romaino Gary paminklą, augančius medžius, sostinės meras Valdas Benkunskas trečiadienį kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo tyrimo.
Kaip pranešė portalas delfi.lt, jei būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas, V. Benkunskas planuoja kreiptis į teismą.
„Statybos leidimas buvo išduotas dar 2021 m., pareigas, atsakingas už atitinkamų sprendimų priėmimą, einant ankstesniems savivaldybės administracijos vadovams, todėl šiandien Vilniaus meras kreipėsi į Prokuratūrą su prašymu pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų viešajam interesui ginti ir nustačius viešojo intereso pažeidimą kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo“, – teigiama Delfi portalui perduotame savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko atsakyme.
Savivaldybės atstovas taip pat priminė, kad šiuo metu teismas yra išaiškinęs, jog savivaldybės nepritarimas šalinti želdinius yra nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, ir įpareigojo savivaldybę iš naujo išnagrinėti projekto vystytojo prašymą ir priimti motyvuotą, faktiniais duomenimis bei teisės aktais pagrįstą sprendimą.
Pagal teisinį reglamentavimą šie medžiai nėra saugomi
Vis dėl to V. Benkunskas taip pat trečiadienį žurnalistams sakė, kad verslas turi įstatyminę teisę šalinti tokio tipo augalus. Visgi jis tikisi, kad moralinio pritarimo iš savivaldybės ir visuomenės trūkumas privers bendrovę persvarstyti savo veiksmus.
„Svarbu pabrėžti, kad pagal teisinį reglamentavimą – ne savivaldybės, bet šiuo atveju įstatyminį – šie medžiai nėra saugomi. Jie gali ir šią minutę būti nupjauti, nes visi augalai augantys ant stogų, inžinerinių tinklų ar ant statinių gali būti šalinami be leidimo. Verslininkai šią teisę turi ir ką jie norėjo, tai gauti moralinį savivaldybės pritarimą“, – aiškino jis.
„Visuomenės balsas ir spaudimas verslininkams, savininkams ir vystytojams gali būti tas raktas, kaip šią situaciją pakeisti“, – paminėjo sostinės meras.
ELTA primena, kad pasirodžius informacijai, jog Vilniuje planuojama pašalinti aplink prancūzų rašytojo R. Gary paminklą esančius 9 medžius, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, miestas nesutiko su įmonės prašymu kirsti medžius, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino bendrovės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo.
V. Benkunskas pirmadienį pripažino, kad teisinių priemonių sostinės Basanavičiaus gatvėje planuojamiems kirsti medžiams išsaugoti nėra. Todėl, anot mero, savivaldybė sieks medžius pripažinti kultūros paveldo objektu – dėl to į Kultūros paveldo departamentą, pasak V. Benkunsko, jau kreipėsi Kultūros ministras Simonas Kairys.
Po viešojoje erdvėje kilusio pasipiktinimo dėl rugpjūčio mėnesį planuojamo atlikti 9 medžių kirtimo trečiadienį 18 val. Naujamiestyje esančioje terasoje prie Romeno Gary paminklo įmonės atstovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovu, kultūros paveldo apsaugos specialistu, arboristu ir statinių konstrukcijų specialistu žadėjo susitikti su rajono bendruomene.
Kultūros bendruomenė taip pat rinko žmonių, prieštaraujančių šių medžiu kirtimui, parašus. Pasirašyti buvo prašoma ir visų, atėjusių į renginį.
Perspėjimą, kad taip negrįžtamai bus pakenkiama UNESCO saugomam paveldui, išsakė Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas (Tarptautinės paminklų, saugotinų vietų tarybos ICOMOS prie UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto ekspertai).
