„O teta rinkinį gavo prieš pat išvažiuodama pas gydytojus, tai pakeliui beveik viską ir perskaitė...“ – pasakojo Asta Jolanta Miškinytė, viena iš keturių novelių rinkinio autorių. Mama sutiko net nusifilmuoti ir drąsiai išdėstė savo nuomonę apie knygą socialiniuose tinkluose.

Visi nori, kad kažkas suvirpintų širdį!

Genovaitė Miškinienė studijavo chemiją Vilniaus universitete ir visą gyvenimą dirbo technologe popieriaus gamykloje – ten po studijų gavo paskyrimą dirbti. Tokią pat ištikimybę ji visą gyvenimą išlaikė ir knygoms.

„Mama skaityti pradėjo labai anksti, dar nepradėjusi lankyti mokyklos. Perskaitė viską, kas buvo kaimo mokyklos bibliotekoje, – pasakojo rašytoja. – Mūsų namai visada buvo pilni knygų. Mama skaitė viską, kas pakliūdavo į rankas – lenkų meilės romanus, Justino Pilyponio detektyvus, pasakojimus apie Bordžijų gimine, romanus apie indėnus. Ir daug skaito visą gyvenimą. Buvo įnikusi į „Sostų karus“, Lucindos Riley seserų istorijas. Kartais man atrodo, jog skaito greičiau, nei aš.“

Devyniasdešimtmetė moteris dabar labiausiai mėgsta laisvalaikio literatūrą, kuria mėgaujasi ilgais žiemos vakarais, kaip ir jos dukra rašytoja. Kai vienu metu sutapo, kad abi su dukra skaitė Jo Nesbo „Karalystę“, turėjo malonumo ir pasinerti į išsamų aptarimą.

Ponios Genovaitės perskaitytų meilės istorijų sąrašas labai ilgas, pradedant „Džeine Eir“, „Erškėčių paukščiais“, „Čiauškute“ – tai romanai, kuriuos dauguma moterų kažkada skaitė sulaikiusios kvapą.

„Išduosiu paslaptį, mūsų palėpėje kokios trys dėžės meilės romanų, kurie kas kažkiek laiko skaitomi iš naujo. Tššš, tik niekam nesakykit! – juokiasi rašytoja. – „Keturios meilės istorijos“ mamai buvo nuostabi dovana, tik gaila, kad jau perskaityta, nesulaukėme nė Kalėdų. Nes ir devyniasdešimtmetėms norisi, kad kas nors suvirpintų širdies stygas, įtrauktų, teiktų vilties. O meilės romanai – tai pabėgimas nuo visą pasaulį apėmusio chaoso, agresijos ir neapykantos, tai visai kitas pasaulis, toks, kuriame norisi užsibūti ilgiau. Labiausiai jaudina meilės nuojauta, kai nekantrauji sužinoti, kas toliau bus ir kada pagaliau herojai, nepaisant jokių kliūčių, liks kartu. Sekdamas knygos herojų gyvenimo vingiais kalbiesi su savimi ir pasineri į svajonių pasaulį. Gal tada lengviau patikėti svajonėmis gyvenime? Juk jos kartais pildosi....“

„Pirmąjį dukros romaną „Bitlas, Ana orka ir aš“ skaičiau dar kai tai tebuvo rankraštis. Bet spausdintas knygas skaityti smagiau. Esu viena pirmųjų dukros knygų skaitytojų. Ir nieko daugiau nesakysiu, paliksiu vertinimus skaitytojams, nenoriu būti šališka“, – sakė Genovaitė Miškinienė.

Pasak rašytojos, ji nesibijo mamos priblokšti atvira erotikos scena: „Rašant meilės istoriją emocijos tiesiog sklando ore aplink, rodos, net klaviatūra švelniai vibruoja ragindama: „Rašyk greičiau!“ Visos mano sukurtos istorijos vienaip ar kitaip sukasi apie meilę, bet erotika nėra jų stiprioji pusė. Nors neseniai gavau ir tokį įvertinimą: „Pagarba už meilės sceną, nesitikėjau tokios.“ Kartais susimąstau, kad esu per daug kategoriška, man pirma balta arba juoda, o tik vėliau imu matyti visas spalvas ir pustonius. Panašiai elgiasi ir mano herojai – „arba-arba“.

Asta Jolanta Miškinytė stebisi, kad nepaisant to, jog daugeliui patinka meilės romanai, viešai vis tik dar nesmagu apie tai prisipažinti: „Net mano mama, užkietėjusi meilės romanų skaitytoja, kai paprašiau pasisakyti viešai, iš pradžių spyriojosi: „Ai, geriau parašyk, kad mėgstu gamtos ir to laikmečio interjerų aprašymus...“ Negi mums svarbiausia, ką apie mus galvoja kiti? Betgi tie kiti nieko negalvoja, nes irgi skaito meilės romanus! Šiuo metu gana nemažai išleista ir lietuviškų meilės romanų. Autorės stebina atvirumu, nuoširdumu ir nudžiugina laiminga pabaiga. Jų knygos labai skirtingos, bet visos turi ką nors labai užkabinančio, dėl ko norisi kuo greičiau perskaityti, o tada vėl griebti kitą romaną. Ir taip be pabaigos“.

Močiutės – labiausiai pašėlusios skaitytojos

Akivaizdžių patvirtinimų, kad meilės romanų skaitytojoms amžiaus riba neegzistuoja, turi ir kitos knygų autorės. „Vasarą prie manęs parke priėjo ponia ir sako: „Jūs tik nenustokite rašyti.“ Nustebau, mat ta ponia būtų tikusi man į mamas. Savo mamai, kuriai dabar aštuoniasdešimt, tik vienos savo knygos kol kas dar nedrįstu rodyti, o novelių rinkinį padovanosiu Kalėdoms. Pirmosios knygos vertinimo iš jos laukiau du mėnesius, antroji mamai pasirodė intriguojanti, net džiaugėsi, kad neišgėrė migdomųjų, nes skaitė iki ryto“, – pasakojo Rasa Niekienė, kurianti Tylos Audroje slapyvardžiu.

Rašytoja Donata Kontenienė sakė, jog kartą bibliotekos darbuotoja jai pasakojusi, kad močiutės yra labiausiai pašėlusios skaitytojos.

„Tikra tiesa, aš ne vieną tokią istoriją esu girdėjusi. Amerikos autorių grupėse solidaus amžiaus moterys yra aktyvios komentuotojos ir net laido žiaurius juokelius: kai numirsiu, tikiuosi, mano šeima netikrins mano „Kindle“, – pasakojo Šveicarijoje gyvenanti rašytoja Ilona Madelaine. Iš savo bibliotekos ji nusprendė parinkti knygų vyro mamai, aštuoniasdešimtmetei skaityti mėgstančiai damai: „Paėmiau Noros Roberts, Eloisos James ir panašių autorių knygas ir juokais vyrui parodžiau į „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Tai jis tik ranka numojo, esą, mama jau seniai perskaičiusi. Bet ne tik mūsų laikais močiutės emancipuotos. Pamenu, buvau kokių keturiolikos ar penkiolikos metų, eidavau pas močiutės seserį skolintis, ką paskaityti, nes jos sekcijos buvo užkimštos meilės romanais, net patalynės dėžėje buvo knygos! O ji tik paklausdavo: „Ar tavo mama tikrai žino, kokias knygas tu skaitai?“

Keturios meilės istorijos

Žinomos lietuvių autorės Ilona Madelaine, Donata Kontenienė, Tyla Audroje ir Asta Jolanta sukūrė tikrą šventinį skaitymo malonumą meilės išsiilgusioms širdims – jų aistra persmelktų novelių rinkinys „Keturios meilės istorijos“ (išleido BALTO leidybos namai) sudėtas į elegantišką dėžutę.
Asta Jolanta Miškinytė – trijų knygų ir radijo pjesės „Mama, aš tave myliu“ autorė savo kūryboje liečia šeimos, paauglių, moters brendimo temas. Intriguojantį novelės „Vienišų širdžių dėlionė“ siužetą įsuka Letos ir Lilės sprendimas Kalėdas sutikti ne su giminaičiais, kaip visada, o pakvietus į svečius du atsitiktinai sutiktus pažįstamus vaikinus. Kuo visa tai baigsis?

Donata Kontenienė – perkamiausių lietuviškų meilės romanų autorė – sugrįžo su nauja istorija! Novelėje „Kažkas stebuklingo, arba dvi minutės po vidurnakčio“ Danielio Silverio ir Jumos meilė padės sulaužyti tam tikrus tabu ir nustebins netikėta atomazga.

Ilona Madelaine – šmaikštaus ir karšto debiutinio romano „Nuodas“ autorė pasakoja apie vaikystės draugų Mėtos ir Džiugo jausmų išbandymus Dzūkijos kaime. „Kalėdos Piktavilkiuose“ – smagios ir aistringos.

Tyla Audroje – meilės romanų autorė, 2022 metais debiutavusi įtraukiančiu romanu „Tavo akimirkos nuodėmė“ jau spėjo pradžiuginti skaitytojus trimis knygomis. Jos šventinėje novelėje „Gal kada nors...“ likimas po skaudžių netekčių suveda Skaistę ir Žilviną. Judviejų šventės bus paskanintos gera doze optimizmo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją