Pavadinimas „Šventraščio gėlės“ simbolizuoja dvasios grožį: trapumą ir stiprybę. Stiprybę šaknyse, trapumą – žieduose. Tai metafora, kuri galėtų būtų ir kiekvieno atrinkto paveikslo paantrašte ar antruoju pavadinimu. Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro 2020 metais Vilniuje Šv. Jokūbo ir Pilypo kūrybinėse dirbtuvėse (kuratoriai – menotyrininkė Algė Gudaitytė ir brolis Mindaugas Slapšinskas OP) sukurtos kompozicijos septynerių moterų – Senojo ir Naujojo Testamento herojų, jų psichologinių portretų, išryškinant svarbiausius atributus, tema. Pavyzdžiui Tamaros atributas yra uždengtas veidas, Hagaros – Dievo angelo balsas, kurį Hagara girdi per savo vergės širdį.

Po minėtųjų dirbtuvių A.G. Černiūtės kūryboje atsirado vis daugiau naujų Šventojo Rašto herojų. Menininkė tarsi nebegali sustoti, bet kartu savęs ir neskubina. Vienas iš paskutiniųjų darbų – „Talita kumi“, kalba apie Jėzaus prikeltą mergaitę. Istorija yra aktuali šiandien – pandemijos ir karo realybėje.
Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Šventraščio gėlės“

„Mano žiūrovai pripratę prie storo dažo ir faktūrų, bet šiuose kūriniuose aliejinių dažų kaip niekada naudoju mažai, o labiau stengiuosi išryškinti smėlį, įsivaizduodama, kad ši medžiaga (su užuomina į smėlingąsias dykumas) kažkiek leis sukurti Senojo ir Naujojo testamentų žemės faktūras.“

Autorė teigia: „Kiekvieną moterį vertinu kaip archeologinį atradimą, atkastą Biblijos dykumose“.

Šalia šių kompozicijų eksponuojamos drobės, kurias tapytoja vadina „dažažmogiais“. Tai kalbėjimai apie moteris su gėlėmis, kurias galima suvokti kaip už grožio slypinčio liūdesio, savigraužos, kančios ar vienatvės metaforas. Daugiau nei dešimtmetį menininkė kuria tartum tradicinėmis technikomis (aliejus, drobė) iš dažų faktūrų išaugančias horeljefines ar bareljefines žmonių, gyvūnų, augalų figūras. Siekdama skulptūriškumo kaip plastinio tikslo, autorė tuo pačiu tarsi kuria tapybos teatrą.
Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Šventraščio gėlės“

„Visi parodoje esantys kūriniai yra susiję su Videniškiais. Vieni buvo įkvėpti Videniškių, kiti atvežti čia ir pabaigti, dar kiti grįždavo ir grįždavo kas vasarą... Kol irgi buvo pabaigti. Taigi, susidarė keletos metų kolekcija. Išskirtinis yra paveikslas pavadinimu „Palaimintojo Mykolo gundymas“. Neįsivaizduoju Videniškių be Palaimintojo Mykolo,“– sako parodos autorė. „Džiaugiuosi, kad galiu eksponuoti šį kūrinį ten, kur jis ir buvo sukurtas. Kunigaikščio Giedraičio asmenybė yra gražiausia susitaikymo gėlė su savuoju likimu žemėje, per daugelį metų šią gėlę atradau Videniškiuose, norėjau suteikti šiam darbui daugiau judesio ir kolorito.“

A. G. Černiūtė gimė 1978 m. Kaune, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. 1996–2002 m. baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2002 m. vadovauja Molėtų dailės galerijai. 2015 m. Lietuvos kultūros ministerija autorei suteikė meno kūrėjo statusą.

Videniškių vienuolyno muziejuje (Šilelio g. 6a. Videniškių k., Molėtų r.) Aistės Gabrielės Černiūtės paroda „Šventraščio gėlės“ vyks iki kitų metų vasario 28 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją