Abejingumas – didžiausia klaida
Kūrėja įsitikinusi, kad Sausio 13-oji yra ta diena, kai kalbėti apie tai, kas vyksta visai netoliese – aktualiausia.
R. Liutkutės pastebėjimu, nors, regis, visi esame susitelkę – teikiame pagalbą Ukrainai, kalbame apie grėsmes Lietuvai, bet tuo pačiu vyksta tarsi kažkoks susigyvenimo procesas. Naujienos iš karo siaubiamos Ukrainos po truputį virsta kasdienybe.
„Mano didžiausia baimė, kad karas taps įprasta situacija, įprasta kasdienybėje. Noriu pažadinti žmones ir priminti, kad tai nėra įprasta situacija, mes negalime likti abejingais. Vienas ar kitas gali neaukoti, neprisidėti, bet blogiausia – pamiršti. Ypač tokią dieną, kuri yra mums labai jautri ir svarbi“, – įspėjo pašnekovė.
Veiksmais, o ne žodžiais
Su mintimi, kad menas, ko gero, turi silpnesnį atoveiksmį, R. Liukutė sutiko, tačiau pabrėžė, kad kiekvieno kalbėjimas tokia kalba, kokią jis moka – yra labai paveikus.
„Menininko kalba yra menas, muzikanto – muzika, aktoriaus – aktorystė. Mano kalba šiandien – šarvuotis. Tikiuosi, kad ji bus tinkamai suprasta, tai ne apie agresiją ir gąsdinimą, tai apie žmonių abejingumą, kurie negali priimti fakto – tokio, koks jis yra. Žmonėms galbūt keista, kodėl vienas individas susigalvoja rėkti. Turbūt žmonės rėkia tada, kai jiems rūpi. O man rūpi“, – sakė ji.