Abejingumas – didžiausia klaida

Kūrėja įsitikinusi, kad Sausio 13-oji yra ta diena, kai kalbėti apie tai, kas vyksta visai netoliese – aktualiausia.

„Turiu mintyje karą Ukrainoje, kurį mes vis labiau ir labiau pamirštame. Mes žinome, kad yra tas dramblys kambaryje, bet kažkaip esame linkę apsistoti ties savo jaukia ir patogia rožine iliuzija, kad nieko nevyksta. Šis šarvuotis Katedros aikštėje – tai tas dramblys kambaryje, kuris akivaizdžiai primena, kad negalime nurimti, tapti abejingais. Abejingumas šiandien yra didžiausia klaida, kurią galime daryti“, – įsitikinusi ji.
Rūta Liutkutė

R. Liutkutės pastebėjimu, nors, regis, visi esame susitelkę – teikiame pagalbą Ukrainai, kalbame apie grėsmes Lietuvai, bet tuo pačiu vyksta tarsi kažkoks susigyvenimo procesas. Naujienos iš karo siaubiamos Ukrainos po truputį virsta kasdienybe.

„Mano didžiausia baimė, kad karas taps įprasta situacija, įprasta kasdienybėje. Noriu pažadinti žmones ir priminti, kad tai nėra įprasta situacija, mes negalime likti abejingais. Vienas ar kitas gali neaukoti, neprisidėti, bet blogiausia – pamiršti. Ypač tokią dieną, kuri yra mums labai jautri ir svarbi“, – įspėjo pašnekovė.

Veiksmais, o ne žodžiais

Paklausta, kodėl kalbėjimui pasirinko performanso žanrą, R. Liutkutė pažymėjo, kad yra teatro srities atstovė. „Esu teatro fasilitatorė, mėgstu kalbėti veiksmais, o ne žodžiais. Tikiuosi, kad būsiu išgirsta. Svarbu matyti faktus tokius, kokie jie yra. Kalbėti drąsiai ir imtis veiksmų. Jeigu baisu imtis veiksmų – tiesiog nebijoti apie tai kalbėti. Informacinis veiksmas yra labai stiprus, bene stipresnis už ginklą“, – samprotavo menininkė.
Rūta Liutkutė

Su mintimi, kad menas, ko gero, turi silpnesnį atoveiksmį, R. Liukutė sutiko, tačiau pabrėžė, kad kiekvieno kalbėjimas tokia kalba, kokią jis moka – yra labai paveikus.

„Menininko kalba yra menas, muzikanto – muzika, aktoriaus – aktorystė. Mano kalba šiandien – šarvuotis. Tikiuosi, kad ji bus tinkamai suprasta, tai ne apie agresiją ir gąsdinimą, tai apie žmonių abejingumą, kurie negali priimti fakto – tokio, koks jis yra. Žmonėms galbūt keista, kodėl vienas individas susigalvoja rėkti. Turbūt žmonės rėkia tada, kai jiems rūpi. O man rūpi“, – sakė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją