„Mano tapyba yra realistinė pagal dėsnį, kad viskas, ką tapau, nėra išgalvota – visi žmonės ar daiktai paveiksluose yra realūs. Tačiau šie realūs objektai, reali vieta, reali buitis kaip siūlai susipina į bendrą paveikslą per emociją, ir visa tai kažkuo primena sapną, – sako parodos autorius. – Nors sapnai neprognozuojami, o aš vaizdą savo darbuose konstruoju pats, vis dėlto kūryba yra neapčiuopiamas procesas, ir paveiksluose kaip sapnuose skleidžiasi tam tikra utopija, gal slapti norai, kurių negalim išsakyti ar patys suprasti, pasąmonės sudėlioti vaizdiniai.“
Figūros autoriaus darbuose yra tarsi „ištrauktos“ iš buities ir perkeltos į dirbtinai teatrališką erdvę, kurioje vis dėlto yra daugiau pasąmonės jutimo nei realaus suvokimo. Tikroviški kūnai dažnai kontrastuoja su pabrėžtinai plokščiais, perspektyvą griaunančiais paviršiais – taip darbuose sukuriamas dar stipresnis nebūtinai tikroviško ar sąmonės paaiškinamo sapno pojūtis, siurrealistinės atmosferos, paslapties jausmas.
Autoriaus teigimu, jis trokšta kurti savo netobulą, tačiau tikrą, įtikinamą pasaulį, inspiruotą žmogiškosios būtybės. Drobėse menininkas atspindi vaizduotės ir pasąmonės, nuojautos pasaulius, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka žmogus, jo kelionė laike ir erdvėje, žmonių santykiai kaip priverstinų, atsitiktinių ir tikslingų susitikimų padarinys bei dialogai ir monologai, vedantys į harmoniją.
Savo naujuose darbuose Robertas Blujus tęsia jo kūrybai būdingas figuratyvines kompozicijas; jose dominuoja kūnas, statiškose pozose sustingusios figūros, kuriose galima jausti klasikinį grožį ir monumentalią formą.
Kūryboje tarsi tirdamas, kaip save matome ir įsivaizduojame, Robertas Blujus neatsitiktinai pasitelkia nuogumą. Nors nuogą žmogų dažnai suvokiame kaip pažeidžiamą, beginklį, autorius nuogumą savo kūryboje siekia paversti žmogaus laisve nuo įvaizdžio, socialinių „aksesuarų“, kurie formuoja mūsų socialinį statusą. Būtent žmogus be socialinių atributų tampa savimi. Todėl nuogą kūną savo kūryboje menininkas sieja su figuratyvine kompozicija, per kurią skleidžiasi potekstės, o ne aktais, kuriuose nuogumas yra tarsi pagrindinė kūrybos priežastis.
„Mano kūryboje priežastis yra ne nuogas kūnas, o pats žmogus“, – sako autorius.
Modelį stebėdamas ilgą laiką, vieną dažų sluoksnį dėdamas ant kito, menininkas suformuoja vieną žmogaus atvaizdą, kuris yra tarsi to išsitęsusio laiko fiksacija ar per kūrybą atsiskleidžiantys žmogaus nekintamieji dėmenys.
„Tapydamas esu tarsi režisierius, kuriantis siužetą; viena vertus, modelis mano surežisuotoje situacijoje tarsi tampa visiškai kitu personažu, dalinai praranda savo tapatybę, kita vertus, savo plastika, fiziniu ir intelektiniu indėliu tampa neatsiejama kūrybos dalimi. Todėl mano darbai ne „dokumentuoja“ žmogų, o padeda skleistis nematomom jo būsenoms ar asmenybinėms pusėms. Manau, žiūrovą ši žmogaus autentika, persipynusi su režisūra, taip pat įtraukia į gilesnius pojūčius“, – sako Robertas Blujus.
Autoriaus įsitikinimu, tapyba apskritai yra glaudžiai susieta su tuo, kaip mes save suprantame. Pirmiausia dėl to, kad žmogus savo išorinį būvį supranta tik per savo atvaizdą ir dialogą su kitu žmogumi – projektuodamas save per aplinkinius.
„To įkvėptas savo kūrybą dedikuoju būtent žmogaus atvaizdui ir filosofijai, nagrinėjančiai, kaip mes save matome ir įsivaizduojame. Mano manymu, net ir keičiantis laikmečiams bei meno tradicijoms, žmogus išlieka pagrindine tapybos priežastimi, o dialogas su žmogaus atvaizdu dar nuo senovės graikų meno laikų yra pagrindinis kūrybos motyvas – visos kitos temos yra tik išvestinės“, – sako Robertas Blujus.
Parodos atidarymo vakarą lankytojų taip pat laukia saksofonisto Jano Maksimowicziaus muzikinė improvizacija.
Paroda vyks iki rugsėjo 30 d.; parodos lankymas nemokamas.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Apie autorių:
Robertas Blujus (g. 1970 m.) yra aktyvus menininkas, pelnęs meno rinkos pripažinimą. Daugelis jo darbų nukeliavo į privačias kolekcijas Lietuvoje, Lenkijoje, JAV, Austrijoje, Kinijoje, Anglijoje. Autorius gyvena ir kuria Vilniuje.
1992-1997 m. Robertas Blujus studijavo tapybą Varšuvos Dailės Akademijoje, kur įgijo meno magistro laipsnį. 2014 m. Varšuvos Dailės Akademijoje įgijo menų daktaro laipsnį, o 2020 m. - habilituoto daktaro laipsnį vaizduojamojo meno ir meno kūrinių restauravimo srityje.
Nuo 2002 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
2009 m. Cascina Frasetti Romoje, I Tarptautinėje tapybos ir grafikos parodoje „Lenkijos spalvos Romoje” apdovanotas medaliumi ir garbės diplomu. 2014 m. Lenkijos Respublikos Prezidento Bronislavo Komorovskio už išskirtinį įndėlį, populiarinant lenkų kultūrą, bei už pasiekimus meno srityje apdovanotas Kavalieriaus kryžiumi „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“.
- -
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13.00-19.00, VI 12.00-18.00