„Autoriai susigriebia, ima domėtis teisėmis, nori plačiau sužinoti, tačiau tada, kai jau įvyksta teisių pažeidimas. Tuomet jie linkę plačiau pasidomėti, kaip tas teises būtų galima ginti. Visgi tendendijos kažkiek kinta, ypač jaunesniajai kartai kyla daugiau klausimų. Pastebime iš LATGA veiklos – pasirašinėdami sutartį su asociacija jaunimas plačiau pasidomi, kaip jų teisės bus administruojamos, teiraujamasi dėl atlyginimo surinkimo, kaip bendrauti su naudotojais“, – pasakojo G. Vorobjovienė.

Problemų dėl neteisėto kūrinių panaudojimo kyla vis mažiau

LATGA Vizualiųjų menų poskyrio vadovė pritarė, kad dažnai sutinkama nuostata „jeigu kažkas publikuoja tavo darbus – jie yra geri“ vis dar gaji, ypač juo vadovaujasi pradedantieji autoriai.

„Autoriams dažnai tenka laviruoti, ieškoti to viduriuko – tarp matomumo, žinomumo ir atlygio gavimo už jų darbų skelbimą, eksponavimą. Tai tebėra būdinga visose šalyse“, – pažymėjo ji.

G. Vorobjovienė pasidžiaugė, kad dalis kūrinių naudotojų jau pakankamai žino apie autorių teises, kreipiasi į LATGA dėl kūrinių panaudojimo, licencijų gavimo.

„Organizuojame įvairius šviečiamuosius renginius apie legalų, teisėtą kūrinių naudojimą, naudotojai tuo domisi. Problemų dėl neteisėto kūrinių panaudojimo, sakyčiau, kyla vis mažiau ir mažiau“, – pažymėjo ji.

Tačiau G. Vorobjovienė išskyrė kitą problemą – socialinių tinklų platformas: „Ten skelbiami kūriniai dažnam žmogui sukelia iliuziją, kad jeigu kūrinys paskelbtas – galiu jį imti ir nemokamai naudoti, įsikelti į savo paskyrą, platinti. Dažnu atveju taip nėra, bet kūrinių naudojimo kontrolė čia tampa itin sudėtinga. Dažnai kūriniai naudojami be atsiklausimo, net nenurodžius autoriaus... Savo ruožtu autoriams dėl to skaudu ir pikta, kad taip jų kūriniai naudojami, bet, matyt, tokia yra šių dienų realybė. <...> Autoriai į savo kūrinius įdeda visą save, savo laiką, asmenybės dalį, žinoma, kad jie nori kažkokios grąžos. Visgi kūriniai naudojami nemokamai, net neatsiklausiant autoriaus, – tokios problemos egzistuoja, kaip ir visuomenės suvokimas, kad intelektinis produktas gali būti naudojamas nemokamai.“

Viešojoje erdvėje prarandama kūrinių platinimo kontrolė

G. Vorobjovienė atkreipė dėmesį, kad, prieš publikuojant kūrinius socialiniuose tinkluose, visuomet reikėtų perskaityti kūrinių paskelbimo sąlygas.

„Kai kūrinys papuola į viešąją erdvę, iš tikrųjų, prarandi kontrolę dėl jo naudojimo. Ką būtų galima išskirti, kas yra neleidžiama daryti? Skelbti / dalintis autoriniais kūriniais savo asmeninėse paskyrose. Tačiau dalintis nuoroda į kažkokius renginius – leidžiama įstatymo. Bet jei keli kūrinius iš parodos – gali sulaukti autoriaus pretenzijos, nes tai yra neleidžiama daryti. Viešini parodos medžiagą – pažeidi autoriaus teises. Autorius už tokį jo darbų viešą skelbimą turi teisę gauti tam tikrą autorinį atlygį – arba išreikšti savo sutikimą / nesutikimą dėl tokio viešo skelbimo“, – pabrėžė pašnekovė.

Vis dėlto, G. Vorobjovienė tęsė, įstatymas numato tam tikras išimtis: „Viešojoje erdvėje stovinti skulptūra, tarkim, Jono Basanavičiaus ar Žemaitės Vilniuje, jas galime dėti į socialinius tinklus, įstatymas padaro išimtį („panorama right“). Tokiu būdu skulptūros gali būti viešinamos. Su paveikslais yra šiek tiek kitaip, rekomendavimas griežtesnis, tarkim, parodų atveju.“
Gabrielė Vorobjovienė

Pretenzijos dėl kūrinių plagiavimo nenukeliauja iki teismo

LATGA atmintinėje vizualiųjų kūrinių autoriams papunkčiui išvardinama, kaip apginti savo teises, kai kažkas nukopijuoja kūrinį. Rekomenduojama fiksuoti pažeidimą – radus neteisėtas
savo kūrinio kopijas internete, nufotografuoti ar atlikti momentinę ekrano kopiją, kad matytųsi data, vieta, kur kopijos skelbiamos, ir kas tai daro. Patariama susisiekti su pažeidėju (geriausiai – raštu) ir išsakyti savo reikalavimus: pašalinti medžiagą iš interneto, sunaikinti fizines kopijas ir atsiųsti tai įrodančią medžiagą. Galima reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sumokėti kompensaciją. Na, ir pažeidėjui nesutikus su reikalavimais – nurodoma kreiptis į teisininkus.

Sulig šiuo žingsniu, regis, autoriai stabdo savo veiksmus prieš pažeidėją. G. Vorobjovienė su šiuo pasvarstymu visiškai sutiko, pateikdama svarų to įrodymą.

„Besiruošdamos seminarui, su kolege domėjomės, kada paskutinį kartą teisme buvo nagrinėjamas plagiato atvejis (meno kūrinių plagiatas) – tai yra 2013-ieji metai. Iš tikrųjų, tai parodo, kad arba pavyksta dvišaliu pagrindu susitarti su pažeidėjais, išspręsti problemą, arba tiesiog autoriai vengia kreipimosi į teismą, kadangi tai brangiai kainuojantis, ilgai trunkantis procesas. Šią tendenciją pastebime, teismą retai pasiekia šitie atvejai, priešingai, nei mokslo darbų plagiavimo klausimai“, – kalbėjo G. Vorobjovienė.

Atsakingiau saugoti savo kūrinius

Ne vienam kūrėjui iškyla klausimas, ar verta priklausyti autorių teisių gynimo asociacijai, ir kokią naudą tai duotų? G. Vorobjovienė pasakojo, savo autorius konsultuojantys pažeidimų klausimais, patariantys, kaip tokioje situacijoje būtų geriau elgtis.

„Pradinę teisinę pagalbą visuomet suteikiame. Kas liečia tolimesnius veiksmus – pateikti pretenziją, surašyti į teismą ieškinį – autoriai tai daro patys, savo lėšomis, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu su teisininkais“, – aiškino pašnekovė.

Įsivaizdavimas, kad LATGA pastebi ir išaiškina vagystės atvejus, anot G. Vorobjovienės, yra klaidingas: „Toks įsivaizdavimas yra, kad LATGA tarsi policija, kuri suranda kūrinių plagiavimo atvejus, nubaudžia pažeidėjus, bet iš tikrųjų taip nėra – plagiavimas susijęs su asmeninėmis, neturtinėmis autorių teisėmis; autorystės teise. Šitas teises autorius ginasi pats, arba jo teisių paveldėtojai, jei autorius miręs. Jie priima sprendimą, kaip reikėtų tokiu atveju reaguoti. Jeigu autorius pastebi pažeidimą, jis gali kreiptis į LATGĄ, patarsime kaip elgtis, spręsime konfliktinę situaciją, bet tikrai ne savo iniciatyva tai darome.“

Autoriams G. Vorobjovienė linkėjo atsakingiau saugoti savo kūrinius. „Ir vadinamąjį copyright symbol (©) prie savo kūrinių su pavarde ir sukūrimo data pridėti. Taip visuomenę tarsi informuosite, kam priklauso teisės į kūrinį. Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai darbai paskelbti nenurodžius autoriaus, tikrai būna sunku surasti, kam darbas priklauso. Jei kažiek iš savo pusės pradinių pastangų įdėti, galbūt daugelis konfliktinių situacijų išsispręstų lengviau“, – kalbėjo autorinių teisių ekspertė.

Kaip pasitikrinti, ar jūsų kūriniai nėra plagijuojami? Norint surasti internete savo kūrinių kopijas galima naudoti įvairias atvirkštines vaizdo paieškos (reverse image search) platformas, tokias kaip lens.google; images.google.com; tineye.com.

Daugiau informacijos Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) projekto „Vizualaus meno autorių teisių aktualizavimas, ugdymas ir sklaida“ įgyvendinimo metu sukurtame videoįraše:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją