Problemų – be galo daug
A. Bagdžiūnaitė pasakojo, kad poreikis įkurti MDPS atsirado jau seniai, o dar labiau paaštrėjo – per karantiną. Vis dėlto, anot jos, „didžiausias ryžtas ir spyris“, kuris paskatino imtis veiklos aktyviau – Dovydo Kiauleikio straipsnis apie tai, kad kultūros srityje dirba per daug moterų.
„Esą dėl to, atlygis nėra aukštas kaip vyrų kultūros srityje. Nusprendėme, kad galiausiai reikia imtis organizuoti mūsų profesinę sąjungą. Šiaip, problemų toje srityje – be galo daug. Net ir remiantis Kultūros tarybos (LKT) vykdytais tyrimais, tikrai yra pažymėtina, kad vizualaus, tarpdisciplininio meno, architektūros lauko darbuotojai, menininkai, kūrėjai gauna vienus mažiausių atlygių“, – pažymėjo pašnekovė ir pridūrė, kad įvairiose parodose, projektuose jiems skiriama mažiausia dalis iš viso biudžeto, skiriamo LKT fondų.
MDPS atstovė pastebėjo, kad gerųjų pavyzdžių netrūksta užsienyje, – ir kaip skatinti institucijas išmokėti atlygius parodos dalyviams, ir kaip jį apskaičiuoti.
Mokesčių įstatymų, išaiškinimų, deklaracijų formų painiavoje
Mokesčių sistema, A. Bagdžiūnaitė atvira, gan paini. „Sudaromas tarsi šydas – esą yra išmanantys buhalteriai ir specialistai, ir yra likusioji dalis, kuri turi „išplaukti“ iš to vandens, kažkaip sužinoti, kas čia vyksta, išsiaiškinti patys, nes kalba sudėtinga, neprieinama. Kaip profesinė sąjunga norėtume surengti mokymus, pažvelgti būtent į prieinamumo problemą. Jei nepavyks išsiderėti mažesnių, suderintų mokesčių, tai bent jau, kad ta kalba būtų prieinama visiems“, – sakė ji.
Kokiais klausimais dažniausiai kreipiamasi į profesinę sąjungą?
Pagrindinis darbdavys – valstybė
Tokiu atveju, taisykles, tęsė A. Bagdžiūnaitė, irgi nustato valstybė.
„Pagrindinis darbdavys, vis dėlto, valstybė, tad jos požiūris irgi labai svarbus. Nesiskaitymas, nežiūrėjimas rimtai į kultūrą, palyginus su Airijos atveju. Vienas iš mūsų tikslų parodyti, kad kultūros vaidmuo, būtent vizualiųjų menininkų vaidmuo – labai svarbus, jie turi išgyventi, nebadauti, gyventi kaip kiti darbuotojai. Tyrimai byloja, kad didžiausias kūrėjų skaičius yra Vilniuje – labai didelis procentas, susitelkimas į vieną centrą sudaro daug problemų“, – pažymėjo pašnekovė.
Visgi, MDPS atstovės manymu, konkurencingumas niekam nepadeda. Susitelkimas, supratimas, kad reikia vienas kitam padėti, anot jos, gali pakeisti visą finansavimo peizažą, tai, kaip jis veikia.
Viskas atsimuša į finansavimo sumos klausimą
Kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė feisbuke pasidalino įrašu, kuriame pranešė, kad LKT pradėjo intensyviausią finansavimo ciklą, todėl, anot jos, ir vėl kyla diskusijos, kaip tikslingiau paskirstyti ribotas lėšas – finansuoti daugiau paraiškų sumažintomis sumomis ar mažiau paraiškų, tačiau ryškesne apimtimi? A. Pakarklytės pastebėjimu, šis klausimas kyla ne tik šiemet, tokios pačios diskusijos vyko pernai, apskritai, jos vyksta nuo pat LKT įkūrimo.
A. Bagdžiūnaitė sutiko, sakydama, kad viskas, be abejo, atsimuša į finansavimo sumos klausimą – kiekio momentas.
„Kiek dabar yra finansuojama kultūra, kiek atriekiama LKT. Tai nėra ta suma, kurią galima būtų padalinti visiems kūrėjams. Tai akivaizdu. Berods, yra paskaičiuota, kad apie septyniasdešimt eurų – tiek gautų per mėnesį kiekvienas, jei atitektų iš to, kiek dabar finansuojama LKT. Tada iškyla paties finansavimo kiekio klausimas, kiek procentų viso valstybės biudžeto skiriama kultūros sričiai, kad kūrėjas galėtų bent kiek išgyventi. Toje pačioje Airijoje eksperimentuojama su bazinėmis pajamomis (basic income): apskaičiuota, kad kūrėjas gaus apie 235 eurus į savaitę – be jokių aplikavimų, paraiškų. Eksperimentas parodys numatomą perspektyvą, ar ji galima, ar efektyvi. Kūrėjas gali net išvažiuoti iš šalies – nėra apribota, kad turi kurti Airijoje. Įdomus pats tyrimo rezultatas, kaip jis galiausiai išsirutulios. Bandymų, visokių galvojimų yra. Tad čia reikia galvoti ir apie patį prioritetą valstybėje – kas yra svarbu / svarbiau“, – kalbėjo A. Bagdžiūnaitė.
Profesinė sąjunga, pabrėžė A. Bagdžiūnaitė, apsiribojusi ties siauresniais uždaviniais – tarsi numatyti ir pasižiūrėti, kaip dabartinėje padėtyje, esant tokiam finansavimo lygiui, padėti menininkams išgyventi.
„Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (G1PS) turi patirties su darbo teise, sutartimis, turi teisininkus, žmones, kurie specializuojasi darbo teisės srityje. Visų darbuotojų profsąjunga (G1PS) perleidžia įrankius, padeda MDPS įgyti tuos įrankius, bet tuo pačiu ir suteikia teisinę pagalbą, jei reikia teisinės konsultacijos, ji taip pat gali būti suteikiama“, – sakė pašnekovė.