„Švęsti meną!“ – toks yra „ArtVilnius’24“ šūkis. „Šventė gali būti ir meno tema, ir jo atsiradimo priežastis. Apskritai mugės dažniausiai yra festivalinės ir šurmulingos“, – sako mugės Projektų zonos kuratorius, rašytojas ir menotyrininkas dr. Valentinas Klimašauskas.
Mugė atlaikė visas negandas
Kai Vilniuje atsivėrė pirmosios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ durys, menotyrininkas V. Klimašauskas buvo neseniai išleidęs distopinį romaną „Alfavilnius“ ir jau bent penkerius metus dirbęs kuratoriumi Šiuolaikinio meno centre. „Projektų kuravimas mugėse savaime nėra kažkas labai netikėto mano profesijos atstovams, tačiau mugės formatas yra kažkas ypatingo, nes jame aiškiai susikerta meno ir kapitalo, mūsų regione vis dar labai skirtingų diskursų, keliai, – jis sako ir primena, kad pirmoji mugė buvo kurta finansinės krizės metais, anuomet ji gavo vienkartinį projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rėmimą. – Kad ir kaip būtų, mugė atlaikė visas negandas ir sėkmingai planuoja savo veiklą toliau. Vadinasi, ji buvo ir yra reikalinga.“
Prie tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ ištakų stovėjusi menotyrininkė profesorė dr. Raminta Jurėnaitė šiandien sako, kad „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ 2009-aisiais buvo gera proga meno mugės startui. Nė viena iš Baltijos šalių šiuolaikinio meno mugės neturėjo, užtat pirmojo „ArtVilnius“ rengėjai iškėlė ambicingą planą – sukurti tokį renginį, kuris išliktų ir Europos kultūros sostinės metams pasibaigus. „Taip ir nutiko, „ArtVilnius“ yra vienintelis to laikotarpio renginys, turėjęs tęstinumą ir išlikęs net ir sunkiausiais metais“, – sako profesorė ir priduria, kad, nepaisant keisto skepticizmo, kurio, beje, netrūksta ir šiandien, į pirmąją „ArtVilnius“ mugę atvyko daugybė galerijų iš užsienio.
„Man buvo aišku, jei profesionaliai pakviesi, galerijos atvyks, meno pasaulyje tai labai svarbu. Mudvi su Diana sėkmingai tai darėme, įveikėme daugybę kliūčių. Iš šiandienos perspektyvos žvelgiant, buvome labai drąsios – juk tarptautinę, o dar – šiuolaikinio meno mugę – rengėme pirmą kartą, nebuvo jokių statistinių žinių, logistikos tradicijų. Meno galerijoms galėjome pasiūlyti tik savo profesionalumą, nieko kito, pasakojome apie augančią meno sceną, įdomias Lietuvos galerijas ir kolekcininkus. Nieko užsienio galerijoms nežadėjau, ko negalėtume įgyvendinti, stengiausi būti maksimaliai sąžininga. Sulaukiau neįtikėtino profesinio solidarumo, kolegų palaikymo, mugėje turėjome labai daug stiprių galerijų, garsių vardų. Gerai dirbo ir mugės organizavimo komanda, mugė buvo labai sėkminga. Tokia sėkminga, kad neleisti jos daryti kitais metais buvo visiškai neįmanoma“, – prieš penkiolika metų vykusią mugę prisimena prof. R. Jurėnaitė.
„ArtVilnius“ įkūrėja, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė D. Stomienė, pirmosios mugės kūrimą gerai prisimena: „2009-aisiais, kai kūrėme „ArtVilnius“, Lietuvoje viešėjo 2003-iaisiais įkurtos šiuolaikinio meno mugės „Frieze London“ vadovas. Susitikime kažkas iš lietuvių meno bendruomenės paklausė, ar protinga Vilniuje, per pačią ekonomikos krizę, kurti meno mugę? „Dabar ir yra geriausias laikas kurti, nes krizės praeina, o mugė jau bus įsibėgėjusi“, – toks buvo jo atsakymas. Seniausias ir įtakingiausias Europos meno muges, tokias kaip 1967-aisiais įkurtą Kelno mugę, 1968-aisiais pradėjusią gyvuoti „Art Brussels“, po kelerių metų, 1970-aisiais, startavusią „Art Bazel“, kaip ir „ArtVilnius“ įkūrė galerininkai, taigi, mes tęsiame Europos mugių įkūrimo tradicijas.“
D. Stomienė pabrėžia, kad projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ mugei suteikė istorinę galimybę sukurti tęstinį renginį. Tarptautinės mugės modelį ir struktūrą komanda kūrė dvejus metus.
Iškovoti pozicijas užtruko dešimt metų
Kiekvienais metais meno mugė pateikia naujienų, kaskart rengiamas naujas turinys. Meno mugę įkūrėja prilygina kultūrinėms industrijoms, kurios, be jokios abejonės, skatina turizmą, – mugė patenka į galerininkų, menininkų, kolekcininkų ir meno profesionalų kalendorius. Toks ir yra mugės rengėjų tikslas – išjudinti meno rinką, aktyvinti meno ir verslo sinergiją vystyti tarptautinę tinklaveiką, svarbiausia, kurti meno kolekcionavimo tradiciją ir pagrindus.
D. Stomienė skaičiuoja, kad „ArtVilnius“ mugei prireikė bent dešimties metų, kad sukurtų savo vardą ir išsikovotų pozicijas. „Neturėjome tikslo konkuruoti su didžiosiomis Europos meno mugėmis, bet tai, kad šiandien 1 000 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus nebuvo ir vis dar nėra didesnės meno mugės, yra mūsų laimėjimas. Žmonės daug važinėja po pasaulį, mato, kas vyksta geriausiose galerijose ir muziejuose, lankytojų reikalavimai auga kasmet. Kartu darosi dar aiškiau, kokiomis svarbiomis meno lauko žaidėjomis mugės tampa, – juk kūrinių juose įsigyja garsiausi meno muziejai ir privatūs kolekcininkai“, – įsitikinusi mugės vadovė.
Svarbus taškas meno kolekcininkams
Jei ne pasaulį užklupusi pandemija ir Ukrainoje prasidėjęs karas, Vilnius Europos meno mugių žemėlapyje „ArtVilnius“ būtų labai svarbus taškas. Šiandien užsienio lankytojams rinktis Vilniaus kryptį dažnai trukdo Lietuvos geopolitinė situacija.
„Natūralu, galerijos, kurios ketina dalyvauti mugėje, nori parduoti savo kūrinius, mes turime pasirūpinti, kad į mugę atvyks pirkėjas. Net tokia garsi meno mugė „ARCO Madrid“ šimtams kolekcininkų, meno profesionalų apmokėdavo kelionės išlaidas. Taip, metai po metų, užsiaugino savo mugės gerbėjų armiją. „ArtVilnius“ žengia šiuo keliu, bendradarbiaujame su Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos kultūros atašė užsienio šalyse, o ir patys, rėmėjų padedami, apmokame keliones ypatingiems mugės svečiams. Tik to per maža, esame asociacija, ne pelno siekianti organizacija, mums tikrai praverstų, jei iš valstybės gautume žymiai didesnį finansavimą tiksliniams užsienio svečių vizitams. Juk, kai valstybinės organizacijos kviečiasi ekspertus į Lietuvą, keliones jiems apmoka. Mes savo svečiams Vilniuje turime ką parodyti ir rodome – yra daug gerų muziejų, įdomių galerijų, vyksta kultūros renginiai, nuostabi gamta, puikūs restoranai ir viešbučiai. Daugelis mūsų svečių vėliau grįžta – arba į mugę, arba labiau patyrinėti miestą ir mūsų kultūrą, galbūt atostogauti. Kolekcininkai – turtingi žmonės, Lietuvoje jie palieka nemažai finansų, o valstybei jų pinigai grįžta kartu su mokesčiais“, – neabejoja D. Stomienė.
Prof. R. Jurėnaitė jai pritaria: „Galerijos į meno muges važiuoja uždirbti. Tai natūralus jų poreikis, užtikrinantis galerijos ir menininko egzistavimą. Kolekcininkai, be jokios abejonės, galėtų rinkti savo kolekcijas ir be meno mugių, tačiau pasaulyje susiklostė tradicija, kad būtent tokiuose meno lauko įvykiuose mezgasi bendrystė, pažintys ir, žinoma, sandoriai.“
Profesorė įsitikinusi, kad tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ pasaulio kolekcininkai gali atrasti menininkus, kurių niekur kitur neatrasi. Štai kodėl komercinę mugės pusę reikia dar labiau stiprinti. Lankytojas labai svarbu, bet dar svarbiau, kad į mugę suvažiuotų meno scenos atstovai – galerininkai, kolekcininkai, menotyrininkai, meno kritikai. „Menas yra tai, kas generuoja pinigus, pasaulinėse meno mugėse kūrinių parduodama daugiau nei galerijose, – sako R. Jurėnaitė ir priduria, kad „ArtVilnius“ mugėje norėtų matyti daugiau galerijų, kurios prekiauja meno kūriniais.
„ArtVilnius“ mugės meno vadovė, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė, taip pat stovėjo prie mugės kūrimo ištakų. Mugėje pradėjusi dirbti koordinatore, vėliau kuravusi skulptūrų ir instaliacijų parodą „Takas“, projektų zoną, šiandien mugę ji organizuoja keturioliktąjį kartą.
Kaip teigia mugės meno vadovė S. Baliuckaitė, darbas su „ArtVilnius“ – be galo unikali, dinamiška, patyrimą tarptautiniame šiuolaikinio meno lauke kaupianti patirtis.
„Visada mokėmės ir mokomės iš pačių geriausių. Nuolat keliaujame, lankome garsiausias Europos meno muges „Art Basel“, „Frieze London“, „ArcoMadrid“ ir kitas, per penkiolika metų užmezgėme svarbių tarptautinių pažinčių – be jų neįmanoma organizuoti tokio masto tarptautinės mugės kaip „ArtVilnius“, – pasakojo S. Baliuckaitė, prisiminusi, kad prisijungti prie „ArtVilnius“ komandos ją, dar studentę, mugės vadovei D. Stomienei rekomendavo tuometė mugės meno vadovė profesorė R. Jurėnaitė.
Kaip pabrėžė parodų kuratorė ir mugės organizatorė, neįkainojama patirtis jai yra ir dirbti su pasaulyje pripažintais menininkais, žymiais meno kuratoriais, kuriuos „ArtVilnius“ pakvietė būti mugės dalimi.
„Štai 2015 metais mugės meno vadovu buvo prancūzas Ericas Schlosseris, kuris iki šiol kasmet atvyksta į „ArtVilnius“, mugės dešimtmetį šventėme su prestižinėmis Paryžiaus galerijomis ir menininkais, kurius pakvietė kuratorė Aurelie Faure, 2015 metais akcentas buvo videomenas, dirbome su videomeno festivalio iš Vokietijos „Videonale“ kuratore Tasja Langenbach. Profesorė, mugės pirmoji meno vadovė R. Jurėnaitė 2016 metais kuravo „ArtVilnius“ akcentą – Lenkijos šiuolaikinio meno sceną, taip užsimezgė ilgametė partnerystė su „Mocak“ muziejumi iš Krokuvos. Visi šie žmonės tapo ilgamečiais mugės draugais, nuolatiniais Lietuvos kultūros ir „ArtVilnius“ ambasadoriais pasaulyje. Esame pasaulio meno bendruomenės dalis“, – pasakojo S. Baliuckaitė.
Ypač laukiami svečiai šį rudenį – meno kūrėjai iš Šiaurės Europos kartu su lietuvių menininkais pasirengę permąstyti estetikos, politikos, statistikos pozicionavimo klausimus, kuriuos kelia priklausomybė vienam ar kitam regionui. Mugės meno vadovė neabejoja, kad pažintis su Skandinavijos galerijomis, kurių mugėje nebūdavo daug, bus įdomi ir naudinga.
Jubiliejinė, 15-oji, „ArtVilnius’24“ mugė vyks spalio 4–6 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Meną čia švęs daugiau nei 300 menininkų, 67 šiuolaikinio meno galerijos, 15 institucijų iš 14 pasaulio šalių. Mugę organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija. Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė.
