„Tai nėra labai plataus masto problema ir kolekcininkams nereiktų išsigąsti, kad Lietuvos rinka užversta falsifikatais, bet mes vis tiek norime apie tai kalbėti, kad rinka būtų budri“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vilniaus aukciono namų vadovė.
Apie falsifikatus, abejonių sukėlusius kūrinius kalbama sostinės galerijoje „Kunstkamera“ atidarytoje parodoje „Dubito“.
Čia eksponuojamos nuotraukos kūrinių, kurie meno ekspertams yra sukėlę abejonių.
Daugiausia šioje parodoje – dailininko Vytauto Kasiulio darbų galimų falsifikatų. Pasak ekspertės, dailininko tikrų darbų ir falsifikatų kaina skiriasi dešimtį kartų.
„Matyt, yra atsiliepiama į tam tikrą rinkos poreikį, nes Lietuvos kolekcininkai domisi Kasiuliu, yra jo darbų poreikis. Nors jo tikrų darbų yra nemažai, bet egzistuoja ir padirbinių pasiūla. Jis yra gerai perkamas autorius“, – teigė S. Skaisgirytė-Makselienė.
„Pastelė gali kainuoti apie porą tūkstančių eurų, o internete galima nusipirkti už dešimt kartų mažiau“, – pridūrė ji.
Dėmesys į kainą
Pasak menotyrininkės, pirkėjams, svarstantiems įsigyti meno kūrinius, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į kainą.
„Vienas iš indikatorių, kuris gali sukelti galimo pirkėjo budrumą, yra kaina, nes visada falsifikatai pardavinėjami ženkliai pigiau – taip yra suviliojamas pirkėjas, užmigdomas jo budrumas“, – kalbėjo Vilniaus aukciono namų vadovė.
Jos teigimu, kilus abejonių, galima kreiptis į dailininko darbus tyrinėjusius žmones, ekspertus.
Bendrovės „Meno kūrinių tyrimai“ vadovas Rapolas Vedrickas sako, kad falsifikatų pasitaiko kartais, tokiais atvejais ekspertai kūrinyje ieško klaidų.
„Ieškome klaidų, neatitikimų, kur tas melas paslėptas, galbūt iš pirmo žvilgsnio nesimato (...) Siekiama apgauti, kad neįgudusi akis neatskirtų“, – teigė restauravimo technologijų specialistas.
Jis pataria žmonės prieš perkant kūrinius kreiptis į ekspertus, kad vėliau netektų gailėtis.
Pasak specialisto, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl darbų, kuriuos perka internetu, iš kur nors parsisiunčia, tačiau tokie tyrimai nemažai atsieina.
„Būna paveikslų, kurie yra pigesni negu tyrimai“, – juokavo R. Vedrickas, pridūręs, kad tyrimai gali kainuoti šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų.
Problema – meno vertintojų licencijavimas
Vilniaus aukciono namų vadovė teigė, kad būtina licencijuoti meno vertintojus, tai padėtų sutvarkyti teisinę bazę, apsisaugoti nuo falsifikatų.
„Lietuvoje niekaip nėra licencijuojama meno kūrinių vertintojų veikla. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai yra licencijuojami, restauratoriai irgi yra, bet kilnojamojo kultūros paveldo vertintojai nėra licencijuojami“, – tvirtino S. Skaisgirytė-Makselienė.
„Šita veikla liberalizuota – faktiškai bet kas gali pasiskelbti meno kūrinių vertintoju, todėl mes ir turime nesutvarkytą teisinę bazę“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, šiuo metu svarstoma „imtis iniciatyvos iš apačios“ ir įkurti Meno kūrinių vertintojų asociaciją.
„Kaip ir Amerikoje, nes ir ten tai yra liberalizuota, tačiau egzistuoja labai stiprios vertintojų įsteigtos asociacijos, kurios turi savo veiklos, etikos kodeksus, vertinimo principus“, – kalbėjo menotyrininkė.
Kultūros paveldo departamento atstovas Remigijus Grėbliūnas teigė, kad klausimas dėl meno vertintojų licencijavimo keliamas jau keletą dešimtmečių.
„Čia Kultūros ministerija turėtų užsiimti, šitas klausimas kyla apie 30 metų – vis bandoma kalbėti, bet nerandama, kas turėtų atlikti tą pirmą veiksmą, licencijuoti pirmuosius ekspertus“, – sakė R. Grėbliūnas.
Specialistai sutinka, kad kreiptis į teisėsaugą dėl galimų falsifikatų sudėtinga, nes sunku įrodyti kaltę.
Baudžiamasis kodeksas už literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Bausmė gali būti ir griežtesnė, jeigu meno kūriniai vertingesni – iki trejų metų kalėjimo.