Docentas G. Zujus – ne tik muzikos autorius ir prodiuseris, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas, tarptautinės „Scenos ir estetikos mokyklos“, pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos Lietuvoje įkūrėjas, Vytauto Kernagio pakrikštytas „Geležiniu Gediminu“.
G. Zujus kartu su išeivijos lietuvių jaunimu miuziklus kuria nuo 2007 metų „Scenos ir estetikos mokyklos“ stovyklose. Iš viso nuo mokyklos įkūrimo stovyklose ir savo talentą lavino virš tūkstančio jaunuolių iš daugiau nei 20 šalių, dalis prisijungė per nuotolį. Šiemet draugystės tiltus tarp jaunų bei kūrybingų lietuvių čia ir užsienyje tiesė 16 jaunuolių iš 6 šalių.
„Šių metų miuziklo temos – kova ir laisvė. Tai kūrinys apie apie gyvenimą. Be kovos nebūna gyvenimo, nebūna laisvės, kurią reikia saugoti. Šių metų miuziklas yra paremtas liaudies dainomis ir papročiais, o žiūrovai galėjo išgirsti karo dainas bei raudų intonacijas“, – apie per Onines nuskambėjusį kūrinį pasakoja G. Zujus.
Miuziklą režisavo Oskaro Koršunovo kurso LMTA absolventas Deivydas Valenta, jam padėjo choreografė Dominyka Vosyliūtė ir teatro vadybininkė Kamilė Žičkytė.
Šančiuose atsiras menų mokykla
Naujausias G. Zujaus projektas – „Šančių menų mokykla“, kurią planuojama atidaryti iki metų pabaigos. Kompozitorius tokiu būdu nori veikliems, gabiems, kūrybingiems ir entuziazmo kupiniems žmonėms suteikti vietą, laiką ir galimybę perteikti savo žinias, o jaunimui – išnaudoti savo potencialą, perimti žinias, patirtį ir generuoti naują kokybę.
„Turiu daug draugų, bendražygių, dalyvaujančių mano festivaliuose, bei sėkmingai ugdančių jaunimą. Mintis – suteikti jiems geras sąlygas ir apjungti į vieną erdvę, taip sudarant galimybę artimiau bendradarbiauti, rengti bendrus projektus, juos pristatyti čia pat „Šančių kieme“. Dabartiniais terminais tai būtų Art Hub Startup – meno akseleratorius ir startuolis“, – tvirtina jis.
„Šančių menų mokyklos“ tikslas – padėti suprasti menus ir atrasti savyje glūdinčias kūrybines „gysleles“. Mokykloje bus mokomi scenos menai, kūryba ir vizualieji menai.
„Reikia nepamiršti, kad be jaunimo dar yra ir mūsų senoliai, kurie irgi nori perteikti žinias, bendrauti ir veikti. Jiems taip pat reikia suteikti vietą, laiką ir galimybę save realizuoti. Dar viena taip pat labai potenciali, bet neišnaudota socialinė grupė, kuriems irgi reikia suteikti vietą, laiką ir galimybę mokytis, visaip save realizuoti, bendrauti, tai – judėjimo negalią turintys žmonės. Stengsiuosi jiems sudaryti itin palankias sąlygas dalyvauti. Tą man leidžia pakankamai didelė mano kiemo erdvė – visą veiklą vystyti pirmame aukšte, ant žemės“, – kalba jis.
Menų mokykla įsikurs 1924 metų statybos G. Zujaus šeimos name, kuris mena ne vieną kartą, o vėliau plėsis kieme planuojamame naujame pastate. Namų istoriją ir atmintį saugojo kompozitoriaus mama, jo prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, prisidėjęs prie Šančių bažnyčios statybų, o bendruomeniniame gyvenime reiškėsi ir kompozitoriaus senelė, Raudonojo Kryžiaus sekretorė. Istorinis namas mena ir kitus žinomus Lietuvos kultūros veikėjus, tarp kurių – Juozas Tumas-Vaižgantas, Balys Sruoga ir kiti.
„Šie namai visą laiką buvo šalia kultūros, susiję su kultūra. Mano prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, jis organizavo draugijas, daug kur dalyvavo. Surinko didelę sumą ir prisidėjo prie Šančių bažnyčios statybų. Jo išrūpinti vargonai iki šiol yra bažnyčioje, tik dabar pastatyti nuošaliau, mat yra nupirkti šiuolaikiniai. Aktyvi buvo ir senelė, ji daug metų su Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios sekretorė buvo, daug keliavo po pasaulį. Mes visą laiką buvome kultūros sūkuryje. Žmonės renkasi šiuose namuose ir pasakoja savo istorijas. Anksčiau jas saugojo ir kaupė mano mama, dabar tai darau aš“, – sako G. Zujus.
Šančiškis įsitikinęs, kad Kauno Šančių rajonas jau kai kuriose srityse pralenkė Vilniaus Užupį. Vietovę garsina tokie šančiečiai kaip Egidijus Sipavičius, Kostas Smoriginas, Merūnas Vitulskis ir kiti, taip pat Vitos Gelūnienės projektai: „Šančinės“, interaktyvūs Šančių žemėlapiai, o Šančių Operos „Kopūstų laukas“ premjera vyko Liuksemburge.
„Tikiu, kad ir mano „Šančių kultūros kiemo“ festivaliai yra prisidėję prie rajono žinomumo. Šių metų „Incognito“ festivalyje, kuris vyks rugsėjo 15 d. dalyvaus populiarūs atlikėjai, kūrėjai, kurie atliks ne sau būdingus, o jų galimybes ir talentus atskleidžiančius kūrinius“, – žada G. Zujus.
Nepamiršta kūryba
Kalbėdamas savo kūrybinį kelią, G. Zujus prisimena 2016 metus, kurie kompozitoriui buvo reikšmingi. Tais metais jis nustebino su projektu „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“). Su nostalgija G. Zujus prisimena tęsinį – „Baltic Wave“ projektą, kurio idėja kilo JAV, Los Andžele.
„Tuomet sugalvojau, kaip apeiti laiko vėlavimą vienu metu muzikuojant internetu iš skirtingų pasaulio vietų – taip gimė nauji neįtikėtinų sudėčių virtualūs orkestrai. Muzikantams nereikia vienu metu būti vienoje salėje, nors visų laikas ir vieta skiriasi, visi skamba ir matosi kartu sinchroniškai. To neįmanoma padaryti įprastomis bendravimo programomis, bet man pavyko nutolusius muzikantus paankstinti laike proporcingai vėlavimui. Visą tai pakartojome tris kartus, muzikantus apjungdami iš Lietuvos ir vieną kartą iš Kanados. Sudarėme „Competitive Matrix“, porą mėnesių studijavom, kokie projektai vyko pasaulyje. Ir tokių gerų rezultatų kaip mūsų neradome, todėl galime laikyt save pirmaisiais“, – pabrėžia G. Zujus.
Anot jo, buvo nelengva suderinti kompiuterinę techniką, bet, vis dėlto, sunkiausia dalis buvo suvaldyti žmogiškąjį faktorių – įvykus klaidai, koncertą tenka nutraukti ir, tik iš naujo suderinus laikus, tęsti toliau.
Projektuose dalyvavo dideli profesionalūs orkestrai (Lietuvos kamerinis, Baltijos kamerinis, Baltijos karinis), žymūs dirigentai (Modestas Pitrėnas, Egidijus Ališauskas, Maris Kupcs), žymūs įvairių šalių solistai.
„Tai labai brangus projektas ir kol kas neatsiperkantis, bet jis davė pradžią „Virtualiai klasei“, kuri nedidelėmis sąnaudomis leidžia dėstyti muzikinius ir kitus dalykus išeivijos lietuviams internetu. Tačiau nepamirštu ,,Baltic Wave“ – norėčiau jį techniškai patobulint ir pabandyti dar kartą sujungti laike mūsų – pasaulio lietuvių meno žmones“, – sakė jis.
G. Zujus prisimena ir didelio dėmesio sulaukusį kūrinį ,,Trance4notes“ simfoniniam orkestrui, chorams, vargonams, perkusijai ir vokalams, kurio premjera 2017 metais nuskambėjo ,,prezidentiniame“ Vasario 16 dienos koncerte Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje.
„Šiame stiliuje turiu nebaigtų kūrinių bei minčių. Manau, kad jie gal būtų įdomūs ir galėsiu prie jų dar sugrįžti“, – sako jis.
Peržvelgimas savo kūrybinį kelią, G. Zujus nieko nesigaili. Anot jo, viską reikėjo patirti, iškentėti, išjausti, išgyventi, buvo ir daug nuostabių akimirkų. Tačiau jis pabrėžia, kad jo kūrybos srityje yra dar daug nerealizuotų dalykų.
„Esu daug nerealizavęs kas skamba mano galvoje, – tą įgyvendinti gal ir būtų ta svajonė. Matau savo kūrybos metus „apžėlusius“ projektų, aprašų, ataskaitų, sąskaitų, planų, savianalizių, ir kitų įvairių piktžolių džiunglėse. Ateityje laukia jų ravėjimo metas. Ateityje išmanęs galima laukti visko“, – apibendrina kompozitorius G. Zujus.