„Mes su tėvu apsiverkėme“: nepamirštama kelionė į Prancūziją ir naujos epochos pradžią

„Prisiminkime 1989-uosius. Man tai apskritai buvo pirma kelionė į Vakarus. Galva svaigo nuo visko: pradedant bananais, kurių galėjai laisvai nusipirkti, ir baigiant Pompidou centru. Ten mačiau Sutiną ir Lipšicą su užrašais, kad jie – iš Lietuvos, litvakai. Mes su tėvu apsiverkėme“, – kalbėjo tapytojas Raimondas Savickas liepos 2-ąją Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės (Litvakų) muziejuje atidarant parodą „Pasakiška Prancūzija: Augustino ir Raimondo Savickų pėdomis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jaudulys suprantamas – Augustinas Savickas pirmą kartą po 50 metų vėl galėjo aplankyti savo tėvo Jurgio Savickio namus Žydrojoje pakrantėje. Namus, kuriuose jau gyveno kiti. Apie tėvo mirtį 1952-aisiais, atitvertas geležinės uždangos, jis išgirdo per radiją...

Pasak parodos iniciatoriaus istoriko dr. Aivaro Poškos, parodos Litvakų muziejuje ašis – Augustino ir Raimondo Savickų 1989 metų kelionė į Prancūziją, ji atnaujino lietuvių ryšius su Prancūzijoje ir užsienyje gyvenančiais litvakų menininkais.

Visą mėnesį Savickai praleido seno bičiulio dailininko Rafaelio Chvoleso draugijoje, susitiko su kolega Moše Rozentaliu, grožėjosi tuo metu veikusia Chaïmo Soutine`o paroda, aplankė tėvo ir senelio rašytojo Jurgio Savickio vilą, kurią savo tėviškės atminimui šis buvo pavadinęs „Ariogala“, ir amžinojo poilsio vietą Rokbriun Kap Marteno kapinėse.

Savickų viešnagės proga į Prancūziją iš Izraelio atvyko senas Augustino Savicko bičiulis, iš Marijampolės kilęs dailininkas Mošė Rozentalis. Keliauninkus ypač graudino tai, kad sutikti žmonės atvirai didžiavosi esą litvakai.

Kvietimą kelionei Savickai gavo iš Aleksandro Faino, kuris buvo išgelbėtas per Holokaustą, Jurgis Savickis jį išslapstė savo viloje Žydrojoje pakrantėje. Deja, Fainas mirė prieš Savickų atvykimą.

Kelionė buvo reikšminga kaip naujos epochos atspindys. Ir dėl sutiktų žmonių. Vienas jų – Augustino senų laikų bičiulis Rafaelis Chvolesas, kurio vardu pavadintame muziejuje paroda ir atidaryta.

Parodą sudaro menininkų Savickų dinastijos – Jurgio Savickio, Algirdo Savickio, Augustino Savicko, Raimondo Savicko ir Ramunės Savickaitės – kūriniai ir Augustino Savicko palikti 1989-ųjų kelionės rankraščiai, iliustruoti Raimondo Savicko nuotraukomis.

„Žinoma, jei ne mano senas prietelis iš Vilniaus Rafailas Chvolesas, gyvenantis Paryžiuje, tai mes nieko nebūtume ir pamatę... (Ačiū Tau, mielas Rafaile!)“, – ranka rašytame liudijime šiltais jausmais pratrūksta lietuvių tapybos klasikas.

Savickų šeima yra perdavusi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui visą pluoštą darbų, aprėpiantį keturias kartas. Be Augustino, Raimondo ir Ramunės drobių, jame yra vienintelis šeimai priklausantis diplomato, rašytojo Jurgio Savickio kūrinys „Natiurmortas su gėlyte“ (1920), trys Kauno meno mokykloje studijavusio vyresnio Augustino brolio Algirdo Savickio darbai.

Paroda „Pasakiška Prancūzija: Augustino ir Raimondo Savickų pėdomis“ Litvakų muziejuje Pylimo g. 4A veiks iki vasaros pabaigos, bus rengiamos lankytojų ekskursijos.