Kas yra „tas žalias“? Kodėl mums negalima jo pamatyti? Ar tai vaiduoklis? Kas yra vaiduokliai? Jeigu jų nematome, ar jų iš tikrųjų nėra? Kodėl jie kartais sugrįžta? Sako, vaiduokliai atkeliauja iš praeities, kurioje kažkas dar neišspręsta. Kaip išspręsti mūsų praeitį, kad ji nebepersekiotų dabarties?
Lapkričio 17-18 d., 17.00 ir 19.00 valandomis filmas „5 valandos skvere“ (autoriai Eglė Grėbliauskaitė ir Andrius Seliuta von Rath) bus rodomas „Pamėnkalnio galerijoje“. Iš skvero į galeriją filmas perkeltas, nes paskutinę akimirką Vilniaus savivaldybės darbuotojai pateikė neįveikiamas sąlygas filmo rodymui buvusiame P. Cvirkos skvere.
30 minučių filmas „5 valandos skvere“ – tai prieš dvejus metus šiame skvere vykusios P. Cvirkos paminklo apsamanojimo ir nusamanojimo dramos „Nepamiškime nebeprisiminti“ dokumentacija. Tą kartą Eglės Grėbliauskaitės kartu su Agne Gintalaite ten atlikta meninė akcija – paminklo apklojimas samanomis – buvo skirta pergalvoti miestiečių santykiui su čia stovėjusiu paminklu; menininkės siūlė kalbėtis apie mūsų šalies istoriją ne paprasčiausiai ištrinant jos ženklus, o dorojantis su traumine praeitimi meno kalbos priemonėmis. Tačiau savivaldybė tuomet nusprendė, kad visuomenė neturi pamatyti samanų, menininkių uždėtų ant paminklo, ir akciją uždraudė.
Tai prieš dvejus metus šiame skvere vykusios P. Cvirkos paminklo apsamanojimo ir nusamanojimo dramos „Nepamiškime nebeprisiminti“ dokumentacija. Tą kartą Eglės Grėbliauskaitės kartu su Agne Gintalaite ten atlikta meninė akcija – paminklo apklojimas samanomis – kvietė pergalvoti mūsų santykį su čia stovėjusiu paminklu; menininkės siūlė kalbėtis apie mūsų šalies istoriją ne paprasčiausiai ištrinant jos ženklus, o įveikiant trauminę praeitį meno kalbos priemonėmis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tuomet nusprendė, kad visuomenė neturi pamatyti samanų, menininkių uždėtų ant paminklo, ir akciją uždraudė.
Video-spektaklį lydės scenografija: 2021 m. ant Cvirkos paminklo trumpam nugulęs samanų sluoksnis, kurio tą kartą niekam negalima buvo pamatyti, dabar virtęs žalia iškamša, primenančia vaiduoklį. Tai ir tarsi kitoje Vilniaus aikštėje netrukus pasirodysiančios, pastaraisiais metais itin perdėtai „prabangios“ Kalėdų eglės priešingybė, išvirkščioji pusė. Aplink susispietęs avinėlių ratas – gal tai Cvirkos apsakymo veikėjų taip ir nepasiekti cukriniai saldumynai? Jie primena ir apie naivų atsiribojimą, jaukumo ir aiškumo siekį, kurį neretai lydi nenoras gilintis į svarbius istorinius ir socialinius reiškinius, skatinantis visuomenės pasyvumą.
Šio savaitgalio meno akcija Cvirkos skvere menininkė kalba apie kultūros politiką kaip politinės galios įrankį ir skatina žiūrovą atkreipti dėmesį į atvejus, kai šiuolaikinis, nepatogius klausimus keliantis menas yra varžomas. Užfiksuotuose vaizduose atsiskleidžia sunkiasvorė savivaldybės taktika ir, regis, iš sovietmečio užsilikęs, o gal ir naujai įgytas noras reguliuoti ir kontroliuoti meninę raišką.
Viešųjų erdvių menas – tai ne gatvių ir aikščių papuošimas, ne dirbtinės gėlės ar kalėdinis kičas. Tačiau tai nėra ir „betvarkė mieste“. Menas neturi įtikti visiems. Meno uždavinys yra vizualia kalba peržengti nusistovėjusias ribas, iškelti mus iš kasdienybės ir tokiu būdu užduoti svarbius ir sudėtingus klausimus, kviesti ieškoti į juos atsakymų, kviesti pamatyti daugiau, nei matome paviršiuje. Tai svarbu laisvai ir brandžiai visuomenei, nebijančiai savo istorijos.
Eglė Grėbliauskaitė – vizualiųjų menų daktarė, menininkė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tyrėja, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto docentė. Šiuo metu atlieka podoktorantūros tyrimą "Meno autonomijos institucinė priežiūra: menas ir Lietuvos kultūros politika".
Andrius Seliuta von Rath - video menininkas, poetinės dokumentikos atstovas, kūryboje daug dėmesio skiria konceptualiai istorijos ir aplinkos sąveikai.
Paulina Pukytė – vizualiojo meno kūrėja, rašytoja, kultūros kritikė, kuratorė, tyrinėjanti paminklus ir menines intervencijas viešosiose erdvėse.
Eglės Grėbliauskaitės meno akcija – video spektaklis su scenografija „To žalio negalima pamatyti“ – lapkričio 17-19 dienomis – buvusiame P. Cvirkos skvere. Savivaldybei pateikus neįveikiamas sąlygas planuotam filmo rodymui aikštėje, jis bus rodomas Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).