Parodos metu lankytojams pristatomi XVI a. unikalūs ir vienetiniai dokumentai, kurių toks eksponavimas nebuvo įmanomas prieš 50 metų. Šaltiniai saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose.
Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga. Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami P. Vergerijaus parengti ir 1556 m. Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius yra Mikalojus Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis.
Itin vertingi Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.
Mikalojus Radvila Juodasis gimė 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų, jis lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje. Čia jis pelnė karalaičio Žygimanto Augusto draugystę.
Karalaičiui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, M. Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje. 1547 m. iš Šventosios Romos imperatoriaus sykiu su broliu Jonu ir pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju gavo kunigaikščių titulus. Mikalojus ir Jonas Radvilos tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiais Olykoje ir Nesvyžiuje ir vartojo herbą – aukso lauke juodą Erelį išskėstais sparnais su skydu ant krūtinės.
1548 m. Mikalojus Radvila Juodasis susituokė su Lenkijos kanclerio Kristupo Szydlowieckio dukra Elzbieta. Šeimoje gimė 4 sūnūs (Mikalojus, Albrechtas, Jurgis, Stanislovas) ir 4 dukros (Elzbieta, Sofija, Ona bei Kristina). Su šeima daugiausia rezidavo savo dvaruose Vilniuje ir Brastoje. Jis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius, įtakingas ir išsilavinęs žmogus.
Priėmęs evangelikų reformatų tikėjimą, 1557 m. jis Vilniuje sušaukė pirmąjį evangelikų reformatų sinodą, padėjusį pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausiusi Vilniaus evangelikų reformatų sinodui.
1558 m. M. Radvila Juodasis savo rūmuose Vilniuje reformatų jaunuomenei įsteigė mokyklą. 1553 m. Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją pastoviai veikusią LDK spaustuvę, kur 1563 m. išėjo garsioji Brastos Biblija, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą – pirmoji Biblijos vertimo į vieną iš šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje. Mikalojus Radvila Juodasis spaustuvę įsteigė ir Nesvyžiuje, kur turėjo biblioteką. Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Vilniuje. 2009 m. buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.