Šįmet tarptautinė šokio diena Lietuvoje ypatinga tuo, kad jos metu ŠŠA septintąjį kartą apdovanos profesionalų komisijos įvertintus įsimintiniausius 2019-ųjų metų šokio kūrėjus ir tą pačią dieną suteiks galimybę visai Lietuvai susipažinti ar dar kartą pasidžiaugti jų darbais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociacijos pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė, paklausta apie būtinybę švęsti ir apdovanoti kūrėjus bet kokiomis sąlygomis, teigė, kad „šiuo ypatingai sudėtingu metu daugybė menininkų jaučiasi atsidūrę finansiniame ir moraliniame užribyje, todėl būtina priminti, koks svarbus ir reikšmingas jų darbas ne tik šokio bendruomenei, bet visuomenei apskritai. Apdovanojimai kūrėjams yra tarsi vitaminai, suteikiantys jėgų ir energijos dirbti toliau.“
Įsimintiniausiu 2019-ųjų šokėju paskelbtas choreografas, šokėjas, kultūrinių ir pedagoginių iniciatyvų autorius Marius Pinigis. Meninę karjerą pradėjęs Kauno šokio teatre „Aura“, šiandien jis pats yra subūręs šokio trupę „NUEPIKO“, su kuria vykdo savitos raiškos, sveikos ironijos, socialines temas kvestionuojančius šokio projektus.
„2019-ieji metai kūrybine prasme buvo derlingi, itin įvairūs: šokau „Dansemos“, „Šeiko šokio teatro“ ir „NUEPIKO“ premjerose. Pastaroji, regis, netiesiogiai išpranašavo „sergančią, degančią“ visuomenę. Gautas įvertinimas liudija pastangų, indėlio, kurį kasdien palieku repeticijų salėje, kūrybinių ieškojimų ir atradimų pripažinimą. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad šis, kaip ir ankstesni apdovanojimai, stiprina šokio pozicijas Kaune, suteikia daugiau jėgos palaikyti šokį visose struktūrose“, teigia apdovanotas kūrėjas.
Jis priduria, kad karantinas pernelyg neišmušė iš vėžių: „Daugelį metų, nepriklausomai nuo vietos ar aplinkybių, kas rytą užsiimu ir praktikuoju savo judėjimo metodus, eksperimentuoju. Karantino pradžioje buvo sunku apsiprasti su staiga sustojusiu profesiniu ritmu, tačiau kai ką atpirko naujos patirtys – pavyzdžiui, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciatyvos atnešti šokį po daugiabučių langais įgyvendinimas. Pamatęs mano šokį stebėjusių žmonių veidus, pajutau jų alkį kultūrai, menui, supratau, kaip tai džiugina laikotarpyje, kai beveik visa pasiekianti informacija apsiriboja viruso tema.“
Įsimintiniausia choreografe komisija išrinko Klaipėdoje kuriančią menininkę Agniją Šeiko, pripildžiusią šiuolaikinio šokio visas uostamiesčio erdves – aikštes, bažnyčias, autobusus...
Pastarieji metai A. Šeiko ypatingi – šįmet ji tapo viena iš „Metų klaipėdietės“ konkurso finalisčių ir buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui (apdovanojimai vis dar laukia leidimo įvykti) už spektaklį „Oneiro“.
Ji pati svarbiausiu pasiekimu vadina strateginio projektinio finansavimo suteiktą galimybę išlaikyti nuolatinę šokėjų trupę: „Tai tarsi pagaliau išsikovotas gabalėlis ramybės po mano ir bendražygės Godos Giedraitytės penkiolikos metų sunkaus darbo periferijoje, kai ne kartą viskas atrodė beviltiška ir nereikalinga, bet visuomet nugalėdavo fanatiškas tikėjimas menu ir noras kažką pakeisti. Tokios sąlygos nuolat vertė save mobilizuoti, būti pasiruošusioms ieškoti išeičių, išlaikyti lankstų požiūrį – beje, manau, būtent dėl šios priežasties nuo karantino ypatingai kenčiantis nevyriausybinis kultūros sektorius nepristinga idėjų, kaip palaikyti menininkus, kaip prasmingai perkelti sąlygų netekusiems projektams gautus pinigus į naujas, naudingas, eksperimentines veiklas.“
Į apdovanojimus A. Šeiko teigia reaguojanti atsargiai: „Savos bendruomenės pripažinimas yra be galo svarbus – jis nėra atsitiktinis, nes vertina viską matantys, sekantys ir žinantys žmonės, prieš kuriuos neapsimesi ir nepasislėpsi. Drauge į viską žiūriu atsargiai – kad ir kaip džiugintų pripažinimas, žinau, kad atsipalaidavusi ir nusprendusi, kad kažką jau pasiekiau, pateksiu į spąstus. Labai svarbu nuolat laikyti pulsą ir neatsipalaiduoti netgi patekus į plėsti veiklą leidžiančias sąlygas.“
Trečiasis kasmetinis apdovanojimas – Vitos Mozūraitės premija, pavadinta šviesaus atminimo ryškiausios Lietuvos šokio kritikės vardu – skiriamas už naujus požiūrio kampus siūlančią, ribas perbraižančią veiklą. Anot premiją teikiančios komisijos (Lietuvos šokio informacijos centro, Šiuolaikinio šokio asociacijos, Scenos meno kritikų asociacijos ir paskirų profesionalų), V. Mozūraitė niekuomet neapsiribojo viena sritimi ir stengėsi Lietuvos kultūroje pastebėti kuo daugiau šviesos blyksnių, todėl apdovanojimu siekiama pagerbti reiškinius ir žmones, kurių dėka šokis praauga patį šokį.
Šįmet premija atiteko kūrėjai, pripažintai ir įsimintiniausiai choreografei – Agnijai Šeiko. Įvertintas jos nenuilstantis darbas palaikant šiuolaikinio šokio bendruomenės pulsą Klaipėdoje, tęstiniai tarpdisciplininiai projektai, dėmesys socialinės atskirties grupėms ir, kaip minėta, visiškas tradicinių erdvių nepaisymas, suvokiant šiuolaikinį šokį kaip meną, pirmiau gimstantį ne scenos dėžutėje, bet bendruomenėje.
„Vita mano kūrybiniame kelyje yra vienas kertinių žmonių. Nepaisant jos aštrumo ir atvirumo, pastebimų ir recenzijose, ji visuomet sugebėjo palaikyti jaunus kūrėjus, padrąsinti juos perlipti per savo klaidas ir eiti toliau. Ji mylėjo mus visus, sirgo už šokio lauką ir norėjo, kad kartu tobulėtume. Pati šiandien girdžiu savo kolegas neatsistebinčius mano noru palaikyti jaunus žmones ir skatinti juos kurti – manau, prie to stipriai prisidėjo Vitos pavyzdys“, – šokio kritikę prisimena A. Šeiko.
Susipažinti su apdovanotųjų kūryba kviečiama balandžio 29 dieną, trečiadienį, stebint tiesiogines tarptautinei šokio dienai skirtų renginių transliacijas Lietuvos šokio informacijos centro ir Šiuolaikinio šokio asociacijos feisbuko paskyrose. 11 valandą aikštėje priešais Klaipėdos kultūros fabriką bus rodoma A. Šeiko spektaklio „Pareiškiu – Brandir“ ištrauka, 12 val. Vilniaus katedros aikštėje dešimt šokėjų ir choreografų surengs judesio improvizaciją, o 13 val. Ežerėlyje, Kauno rajone bus galima išvysti M. Pinigio solo šokį.
Šokio grandinės organizatoriai – Šiuolaikinio šokio asociacija, Lietuvos šokio informacijos centras, „Šeiko šokio teatras“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.