Pasak kultūros ministro Simono Kairio, naujoji įstatymo redakcija leis išvengti praktikoje dėl painaus teisinio reguliavimo kylančių nesusipratimų, sutrumpins ir supaprastins paveldosaugos procesus ir sustiprins socialinę paveldo objektų vertę.
„Paveldosaugoje teisinis reguliavimas privalo būti visiems vienodai suprantamas, privalo būti užtikrinta efektyvi apsauga ir galimybė veikti bei reaguoti proaktyviai. Planuojami pokyčiai leis užtikrinti palankias sąlygas dalyvauti kultūros paveldo apsaugoje ir sustiprinti socialinį paveldo objektų reikšmės aspektą“, – pranešime cituojamas S. Kairys.
Siūlo tiksliau apibrėžti statybos, prevencinės priežiūros darbus
Įstatymu siekiama išgryninti ir aiškiai atskirti statybos, tvarkomosios statybos ir paveldosaugos, prevencinės priežiūros darbus. Iki šiol šios sąvokos, pasak ministerijos, buvo suprantamos skirtingai ir taikomos selektyviai. Dėl to praktikoje objektų valdytojams ir rangovams sunku atskirti, kokio leidimo reikia konkretiems planuojamiems darbams.
Siūloma apibrėžti, jog statybos darbai – tai objekto išvaizdą ir konstrukcinę schemą keičiančios intervencijos, kuriomis sukuriami iki tol neegzistavę elementai ir dalys. Tokiems darbams būtų reikalingas statybos leidimas. Tvarkybos darbais laikomos visos paveldosauginės ir statybinės veiklos intervencijos, kurių tikslas – išsaugoti paveldo objektą nekeičiant jo išvaizdos. Visiems šiems darbams – tiek tvarkomiesiems statybos, tiek tvarkomiesiems paveldosaugos – bus reikalingas tvarkybos leidimas. Trečioji grupė – tai prevencinės priežiūros darbai – nedidelės apimties intervencijos, pavyzdžiui, paprastojo remonto ar naudojimo priežiūros darbai. Šiems darbams atlikti leidimas nebus reikalingas.
Ketina įvesti vieno langelio principą – dėl leidimų užteks pasikreipti į savivaldybes
Be to, ketinama įvesti vieno langelio principą, kuris sutrumpintų leidimų išdavimo procesus. Iki šiol norintieji tvarkyti tą patį paveldo objektą turėdavo gauti du leidimus iš skirtingų informacinių sistemų. Priėmus įstatymo pakeitimus visi paveldosauginiai reikalavimai ir sąlygos tam pačiam objektui bus pateikiami vienu dokumentu pagal vieną prašymą – pakaks kreiptis į savivaldybę. Ministerijos manymu, tai leis sutrumpinti bendrą tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimo išdavimo procedūros trukmę nuo 40 darbo dienų iki 20 darbo dienų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu taip pat norima aiškiau padalinti atsakomybes tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento – pastarajam būtų palikti valstybės saugomi bei regioninio ir nacionalinio reikšmingumo objektai. Tuo metu savivaldybės rūpintųsi vietos reikšmės pastatais.
Darbo grupėje dėl įstatymo projekto dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Pokyčiai parengti remiantis 2019 m. atliktu tyrimu, patvirtinta ir su kitomis ministerijomis jau suderinta koncepcija, taip pat viešosiose konsultacijose aptarta problematika ir gautais siūlymais bei atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas.
Parengti įstatymo pakeitimai artimiausiu metu bus pateikti viešam svarstymui.