Regimantas Adomaitis (g. 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose) – Lietuvos kino ir teatro aktorius.
Vaikystėje gyveno Šimonių kaime Pasvalio raj., lankė Migonių pradžios mokyklą. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Pasvalį.1954m. sidabro medaliu baigė Pasvalio vidurinę, 1959 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos – matematikos fakultetą, 1959–1962 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorinio meistriškumo katedroje.
1962–1963 m. dirbo Kapsuko dramos teatre, 1963–1967 m. Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre. Nuo 1967 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.
V. Mainelytė: Adomaitis buvo vienas teatro ir kino mohikanų
Vaivai Mainelytei buvo sunku kalbėti, – išgirsta žinia, kad R. Adomaičio nebėra, tiesiog pritrenkė... „Sunku kalbėti apie žmogų, kuris buvo visa teatro epocha, garsino Lietuvą ne tik aplinkinėse respublikose, bet ir visame pasaulyje. Gaila, kad buvo per anksti pamirštas, paliktas“, – apmaudavo ji.
Su pasakymu, kad kartu su R. Adomaičiu numirė visa epocha, V. Mainelytė sutiko. „Visa mūsų teatro epocha... Henriko Vancevičiaus žydėjimo metas, garsioji Justino Marcinkevičiaus trilogija „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kur jis vaidino... R. Adomaitis buvo vienas teatro ir kino mohikanų. O kaip žmogus – R. Adomaitis nuostabus, kaip partneris – didelis džentelmenas, visada su juo jauteisi saugiai... Didelė užuojauta teatro visuomenei, kuri atsimena jį, artimiesiems... mums visiems, tiems, kurie prisimena ir žino R. Adomaitį. Tai tikrai didžiulė asmenybė“, – sakė aktorė.
R. Tuminas: norėjo naujosios istorijos šviesoje kalbėti skaudžią tiesą
Režisierius Rimas Tuminas negalėjo patikėti, kad R. Adomaitis iškeliavo į amžinybę – visai neseniai matėsi, buvo susiskambinę. „O, Dieve, Dieve... 85-eri, gražus amžius. Sunku buvo jam jau pakilti, paeiti, skundėsi regėjimu... bet man jau metus primygtinai liepė statyti „Mindaugą“. Susitikinėjome retkarčiais, padarė įspūdį. Kalbėjo apie tai ir prieš dvejus metus, buvau jį aplankęs sodyboje, reguliariai matėmės. Kažkas jį neramino dėl „Mindaugo“, nes suprasdamas ir J. Marcinkevičių, ir H. Vancevičių, pasakojo daug, kaip kartu su jais bandė ieškoti Mindaugo, ne tik romantinę, tragišką, herojišką, kiek žiaurią, negailestingą asmenybę, pilną neapykantos ir keršto. Štai dabar, po tiek metų – jam neduodavo ramybės, jisai intelektualas, ir toliau tęsė tas pažintis su Mindaugu, istorija. Jis negalėjo niekaip susitaikyti su tuo, kad tas Mindaugas būtent toks ir liks, jį reikėjo atskleisti kitokį, tai net besiskųsdamas silpnu regėjimu parašė „Mindaugą“, vadino tai scenarijumi, santrauka. Tai toks paskutinis jo prašymas, dokumentas... Nustebino jo ilgo laiko gyvenimo tarpsnis, kai jį neramino tai, ką daręs – tai neteisinga, netiesa, norėjo naujosios istorijos šviesoje kalbėti skaudžią tiesą, mylėdamas, bet tiesą. Man prisakė, kad būtinai statyčiau“, – kalbėjo R. Tuminas.
J. Budraitis: tai didelė netektis Lietuvai
Aktorius Juozas Budraitis, paprašytas pasidalinti prisiminimais, sakė, kad jie labai ištęsti per visą gyvenimą...
„Su R. Adomaičiu susitikome 1965-aisiais, filmuojant „Niekas nenorėjo mirti“ – nuo to laiko mes suartėjome kaip bendradarbiai, kolegos, žmonės, draugai... Tęsėme susitikimus – asmeninius, kūrybinius iki pat, galima sakyti, pensinio amžiaus. Labai daug praeina įvairių įvairovių per tiek laiko – susitinki aikštelėje filmą gaminant, kartais susitinki teatre ar šiaip kur nors, pasiskambiname kartkartėmis, nueini aplankyti... Visi tie prisiminimai galbūt ne iš karto atgimsta, pamažu visą laiką galvoje tyvuliuoja, vaikšto. Kartais prisimeni tą, kartais kitką – prisiminimai tokie jau yra – priklauso nuo emocijų, nuo paties emocinės būklės. Kadangi įvyko toks liūdnas atvejis – labai užsiblokuoja daug atminties momentų, kad ką nors galėtum staigiai pasakyti ypatingai vertingo“, – liūdnai kalbėjo J. Budraitis.
Ko su aktoriaus išėjimu neteko Lietuva? „Kam buvo brangus ir vertingas dėl savo kūrybos, kaip žmogus – tiems išliks atmintyje ilgam laikui. Bet ne visi gi domėjosi, ne visi aiškinosi... Tiems, kurie pažinojo, kurie bendravo, su kuriais dirbo kartu, kurie buvo artimųjų žmonių rate – žinoma, prisimins, laikys, kad tai didelė netektis Lietuvai. Tuo labiau, kad jis buvo aktyvus Sąjūdžio rėmėjas, dalyvis, surištas su Nepriklausomybe tampriais ryšiais. Be to jis atliko legendinius vaidmenis, tuo metu, sakyčiau, neparankius valdžiai. Marcinkevičiaus trilogija, filmuose, kuriuose filmavosi. Tie dalykai pas kažką įsėda giliai į pasąmonę, be abejo, jie laikys tai labai didele netektimi, bet kiti gyvens gyvenimą, kaip ir gyvenę. Žmonės nueina, praeina, ateina kiti – tai natūralu, evoliucija, procesas. Niekur nedingsi, vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau... Neišvengsi šito“, – sakė J. Budraitis ir pridūrė, kad pats R. Adomaitis mėgdavęs pašmaikštauti šia tema – nesureikšmindamas.
J. Budraitis, kalbėdamas apie kolegą sakė, kad R. Adomaitis labai mylėjo teatrą, buvo jam atsidavęs: „Teatras R. Adomaičiui buvo svarbus iki pat paskutinės akimirkos. Apgailestavo, kad paskutiniu metu negalėjo darbuotis teatre...“
Užuojautą išreiškė valstybės vadovai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl teatro, kino ir televizijos aktoriaus Regimanto Adomaičio mirties.
Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko tikrosios teatro ir kino legendos, didžio Kūrėjo, savo išskirtiniais vaidmenimis, neišsenkančia energija, nuoširdumu ir profesionalumu leidusio mums prisiliesti prie Meno aukštumų.
„Regimantas Adomaitis buvo tikras atsidavimo aktorystei simbolis. Jis savo asmeniu ir veikla apglėbė ištisą Lietuvos kultūros epochą. Aš juo žavėjausi ne tik kaip kino, bet ir kaip teatro aktoriumi, kartu su kitais Lietuvos scenos grandais sukūrusiu neužmirštamų vaidmenų. Paskutiniame mūsų pokalbyje Maestro užsiminė norintis išbandyti save režisieriaus amplua. Nepaprastai gaila, kad šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Visada prisiminsiu jo įstabų, gyvą, jaunatvišką balso tembrą, kuris pakeldavo nuotaiką net ir niūriausią dieną“, – teigia Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžia, kad Lietuvos valstybės ir kultūros istorijoje Regimantas Adomaitis buvo, yra ir visuomet išliks iškilia Asmenybe, Menininku, kurio darbai didžiųjų vertybių orientyrus brėžė ir mūsų visuomeniniams pasirinkimams.
Aukštiems laisvės idealams ir tiesai ištikimo R. Adomaičio gyvenimo moto buvo lietuvybės puoselėjimas. Labai svarbus visai tautai buvo jo įsitraukimas į Lietuvos valstybingumo atkūrimo darbą Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą R. Adomaičio šeimai, artimiesiems, visiems jo talento gerbėjams, visai Lietuvos teatro ir kino bendruomenei.
„Netekome žmogaus, kuriam plojo kelios kartos teatro mylėtojų, kurį žavėdamiesi stebėjo kino žiūrovai, scenos talento, šalia kurio dirbti amato kolegoms, neabejoju, buvo garbė. Išskirtiniai ir sudėtingiausi vaidmenys, atlikti Regimanto Adomaičio, be papildomų žodžių įrodo jo ypatingą profesionalumą ir žymę Lietuvos kino ir teatro istorijoje. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, kolegas ir visą Lietuvos kultūros bendruomenę netekus šviesios asmenybės“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Netekome savo profesijai ir pašaukimui atsidavusio kultūros riterio – teatro ir kino aktoriaus, daugybę dešimtmečių džiuginusio mus savo nepakartojamu talentu. Su Regimanto Adomaičio įkūnytais personažais ir aktoriaus asmenybės skleidžiama šviesa užaugo kelios kartos, šie legendiniai vaidmenys amžiams liks mūsų teatro, kino ir visos kultūros aukso fonde. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, kultūros bendruomenei, visiems Regimanto Adomaičio talento gerbėjams“, – sako Kultūros ministras Simonas Kairys.
