Lietuvos architektų sąjunga praneša, kad atsisveikinti su A. Gumuliausku galima Palangos laidojimo namuose nuo sausio 11 d., trečiadienio, 14 val.
Šv. Mišios aukojamos Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sausio 12 d., ketvirtadienį, 8 val.
Urna išnešama sausio 12 d., ketvirtadienį, 12 val.
Architektas Mykolas Svirskis Lietuvos architektų sąjungai pasidalino savo prisiminimais:
„Išėjo fantastiškas žmogus. Architektas Alfredas Gumuliauskas. Mano tėvų draugas ir mano vaikystės geriausio draugo tėtis.
Alfredas labai mėgo kolekcionuoti antikvarinius daiktus. Pas Alfredą namuose jausdavaisi, kaip papuolęs į filmo, ar knygos scenarijų. Tarsi kokioje alchemijos dirbtuvėje, pilnoje įdomiausių daiktų. Ten geriau pasikuitęs, greičiausiai ir laiko mašiną būtum radęs.
Kiekviena siena tuose namuose tiksėjo. Stebuklas, kaip visa šeima ten gyveno. Mat ant kiekvieno kampo kabėjo įvairiausi sieniniai mediniai laikrodžiai su kabančiomis švytuoklėmis. Ir kas valandą, tarsi koks mechaninis orkestras, garsu užpildydavo visus namus.
Reikėdavo laiko, kol apsiprasdavai užmigti svečiuose. O laikrodžiai reikalavo priežiūros, jų tikrai ten pamenu ne vieną dešimtį, jog laikrodžiai veiktų, Alfredas kantriai su skirtingu raktu kiekvieną prisukdavo ir palikdavo tiksėti toliau.
Dar Alfredas mėgo rūkyti pypkę, lėtai ir kruopščiai ją pasiruošdavo, išvalydavo, prigrūsdavo tabaku ir pridegdavo. Pypkę jis rūkydavo ypatingoje vietoje, prie apvalaus senovinio stalo, tai buvo namų virtuvėje. Prie to stalo tarsi kokio epicentro, sutraukdavo ir šeimą ir įvairiausius svečius.
Alfredų namai visados buvo svetingi ir talpino daug skirtingų svečių.
Alfredas toje vietoje, kur dūmindavo pypkę, net pasidarė langą namo sienoje. Matyt, kad akies neblokuotų siena ir galėtų lengvai regėti tolį bei kiemo sodą. Alfredas matė plačiai ir kūrė stebuklus aplink save.
Tiesa, ir mes vaikai, buvome pamėgę tą langą, kartu su Ignu Gumuliausku karstydavomės pro jį į kiemą ir atgal. Su Ignu augome kaip broliai.
Dar vienas stebuklas, kurio Alfredas nespėjo pabaigti, tai miške stūksantis senovinis vandens malūnas su sodyba aplinkui. Bet šitą stebuklą ir daug kitų dar palikime ateičiai.
Ačiū, Alfredai už viską, ačiū tėvams, ačiū aplinkybėms, kad leido prisiliesti prie dalelės Alfredo planetos. Geros kelionės toliau.“