Pridedama, kad su velionės urna atsisveikinti bus galima kovo 24 d. (penktadienį) nuo 16 val. laidojimo namų „Aterna“ didžiojoje salėje (Joniškės g. 36, Klaipėdoje).
Urna išnešama kovo 25 d., šeštadienį, 12 val. Velionė laidojama Vilkijos kapinėse, Kauno rajone, šeimos kape.
Pasak Lietuvos dailininkų sąjungos, V. Skirgailaitė buvo viena iš pirmųjų jaunųjų menininkų, XX a. viduryje atvykusių į Klaipėdą, čia prigijusių ir sugebėjusių prisidėti prie naujo uostamiesčio vizualinio lauko tradicijos formavimo to meto skurdžioje meninėje-kultūrinėje pajūrio dirvoje.
Skulptorė su kitais 10 menininkų 1973 m. vasario 27 d. padėjo pagrindus Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus atitikmens įsikūrimui. Dvi dekadas (nuo 1966 m. iki 1986 m.) menininkei kolegų buvo patikėta būti Klaipėdos dailininkų vedle, pirmininke. Ji sąžiningai ir atsakingai tarsi motina rūpinosi kūrėjų gerove, o tai reiškė krūvas popierių: dėl dirbtuvių, butų skyrimo, meninių darbų užsakymų Klaipėdos erdvėse, pramonės kontorose, aktų ar posėdžių salėse.
Violeta Skirgailaitė gimė 1935 m. spalio 28 d. Kuršėnuose. Mokėsi S. Žuko taikomosios dailės technikume Kaune, 1964 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Dirbo Dailės kombinate, A. Brako dailės mokykloje (1969–1975), E. Balsio menų gimnazijoje. Skulptorė daug energijos, laiko ir jėgų skyrė Klaipėdos Adomo Brako vaikų dailės mokyklos įkūrimui.
Violeta Skirgailaitė ilgai kovojo ir dėl Adomo Brako vardo, jo kultūrinio palikimo išsaugojimo Klaipėdoje. Ji buvo ir pirmoji Vaikų dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Į Klaipėdą menininkė atvyko 1964 m. Nuo 1965 m. aktyviai dalyvaudavo parodose. Nuo 1966 m. iki 1973 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos sekcijos, o nuo 1973 m. iki 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos organizacijos pirmininkė. Klaipėdos skulptūrų parko viena iš iniciatorių.
1977–1981 m. menininkė dalyvavo respublikinėse skulptorių stovyklose Klaipėdoje, Smiltynėje, laikais, kai skulptoriaus darbas laikytas išskirtinai vyrišku. Daugiausia sukūrė dekoratyvinių skulptūrų Klaipėdoje („Veidrodis“ 1978 m., „Akimirka“ 1979 m., „Pasivaikščiojimas“ 1980 m.), t. p. mažosios plastikos kūrinių („Aktoriaus portretas“ 1978 m., „Sapnas“ 1980 m.), portretų (Henriko Kurausko portretas 1966 m., Adomo Brako portretas 1973 m.), medalių („Klaipėda“ 1969 m.).
Jos kūrybai buvo būdingas ryškus, griežtokas piešinys, tvirta realistinė forma. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Violeta Skirgailaitė buvo išskirtinai svarbi Klaipėdos kultūros ir meno asmenybė, savo darbu palikusi gilius pėdsakus kelių kartų kūrėjų likimuose.