Sigitas Renčys gimė 1948 11 08 Šiauliuose. 1971 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką, o 1980 m. – aspirantūros studijas Visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje.
Apsigynęs disertaciją ir įgijęs humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1970–1974 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūriniu konsultantu, 1991–1992 m. – leidybinės įmonės „Maratonas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 1992 m. – „Fodio“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1993–1997 m. – MBA Verslo korpuso (JAV) programos direktoriumi Lietuvoje, 1993–2000 m. – Baltijos vadybos fondo direktoriumi, 1994 m. – valstybės konsultantu mokslui ir technikai LR Vyriausybėje, 1997–1999 m. – Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centro programų Vilniuje vadovu, 1999–2000 m. – Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (ISM) Vilniaus filialo administratoriumi, 2002–2009 m. – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi, 2010–2014 m. – Valstybinio studijų fondo direktoriumi.
2004–2010 m. buvo Europos mokslo fondo Valdančiosios tarybos narys. Lietuvos santarvės fondo valdybos pirmininkas, LSDP kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Vilniaus Rotary klubo narys, Lietuvos vadybos draugijos tarybos narys, Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos valdybos narys. Dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Paskelbė daugiau kaip 200 publikacijų apie literatūrą bei kultūrą periodikoje, publikacijų apie vadybą ir ekonominį švietimą. Nuo 1979 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Sigitas Renčys yra išleidęs kritikos straipsnių knygą Ištikimybė žmogui (1979), monografiją Tragedija: istorija ir nūdiena (1983), eilėraščių knygas: Vilties bedugnė (1998), Berniukų eilėraščiai (2004), Mergaičių eilėraščiai (2010). Taip pat yra sudaręs almanachą Litva literaturnaja (1971–1978) bei knygą Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje (1978).
Daugelį įdomios ir vertingos medžiagos yra publikavęs įvairiose knygose: Lietuvių-baltarusių poezijos sankryžos. – Kn. Šiuolaikinės poezijos problemos (1977), Jauniausias žanras. – Kn. Šiuolaikinės vaikų literatūros problemos (1979), Žodis, turintis likimo prasmę. – Kn. Literatūros kritika ir dabartis (1988), Herojus – tai tiesa. – Kn. Amžininkas literatūroje (1989), Siekęs minties ir veiklos harmonijos. – Kn. Profesorius Petras Tvarijonavičius – vadybos atgimimo puoselėtojas (1998), Augalų simboliai nūdienėje lietuvių lyrikoje. – Kn. Augalų ir gyvūnų simboliai. Serija: Senovės baltų kultūra (1999), Archajinių tikėjimų motyvai dabartinėje lietuvių lyrikoje. – Kn. Nuo kulto iki simbolio. Serija: Senovės baltų kultūra (2002).
Sigitas Renčys 2005 m. buvo apdovanotas Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Anglija) įsteigtu Tarptautiniu ordinu už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai, tais pačiais metais už jo pasiekimus Amerikos biografijų institutas (JAV) jam suteikė Metų žmogaus vardą, o 2013 m. už santarvės puoselėjimą jis pelnė Lietuvos santarvės fondo įsteigtą Auksinį santarvės medalį „Pro augenda concordia“.
Lietuvos rašytojų sąjunga nuoširdžiai užjaučia Velionio žmoną, dukras Sigitą ir Neringą, vaikaičius ir kitus artimuosius bei bičiulius.
Velionis pašarvotas Laidojimo paslaugų centre (Kalvarijų g. 329, Vilnius), I-oje salėje. Atsisveikinimas – liepos 10 d. (šeštadienį) nuo 16 iki 20 val., liepos 11 d. (sekmadienį) nuo 9 iki 13.30 val. Karstas išnešamas 13.30 val. Laidotuvės – Liepynės kapinėse (Žirnių g. 28, Vilnius).