Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų miestelyje. 1944 m. V. Ciplijauskas įstojo į Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institutą studijuoti monumentaliosios tapybos ir vitražo. Jis iš karto buvo priimtas į ketvirtą kursą, bet greitai ištremtas iš Lietuvos. 1948–1958 m. V. Ciplijauskas praleido tremtyje, Krasnojarsko krašte, Irkutske. Grįžęs iš tremties, 1958 m. tęsė studijas Vilniuje, tuometiniame Lietuvos Valstybiniame dailės institute, kur jam dėstė profesorius Antanas Gudaitis. 1964 m., įstojęs į Lietuvos dailininkų sąjungą, nuolat dalyvavo parodose, konkursuose, tarptautiniuose pleneruose. V. Ciplijauskas – nusipelnęs meno veikėjas, 1979 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1997 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. jam skirta Vyriausybės meno premija.
Vytauto Ciplijausko vardas Lietuvos XX a. antrosios pusės dailės istorijoje neatsiejamas nuo portreto žanro, kuris sudaro didžiąją jo kūrybos dalį. Nors dailininkas yra sukūręs ir teminių kompozicijų, peizažų bei natiurmortų, būtent portretuose atsiskleidė dailininko estetinės ir moralinės nuostatos, profesinė meistrystė. V. Ciplijausko kūrybą formavo keli šaltiniai: gyvastinga lietuvių liaudies meno (ypač skulptūros) tradicija, jo emocinis turinys ir savita raiška; Stasio Ušinsko, pas kurį Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą ir vitražą, tvirtos kompozicinės struktūros samprata; o iš Antano Gudaičio, kuris Dailės institute jam dėstė molbertinę tapybą, perėmė arsininkų suformuotą kolorito, ekspresionistinės tapybos pajautą (XX a. 4 dešimtmetyje „Ars“ grupės nariai, tarp kurių buvo ir Gudaitis, skelbė tautinio savitumo ir europinio modernumo idėjas, nulėmusias tolesnę lietuvių dailės raidą).
Geriausi tapytojo portretai išsiskiria profesionaliu piešiniu, subtiliai atskleistu tapomų žmonių dvasiniu pasauliu, sodriai giliu spalvų deriniu, santūrumu, elegancija ir artistiškumu. Jo herojai dažniausiai dvasingos, kūrybingos asmenybės – menininkai: aktorė Rūta Staliliūnaitė, dirigentas Saulius Sondeckis, operos dainininkas Antanas Kučingis, dailininkai Antanas Gudaitis, Liudas Truikys, Bronius Uogintas, Viktoras Vizgirda, Kazys Varnelis, Gražina Didelytė, Birutė Žilytė, kompozitorius Vytautas Barkauskas, archeologė Marija Gimbutienė. V. Ciplijauskas nutapė nemažai įvairių laikų istorinių asmenybių portretų: Vilniaus universiteto įkūrėjo Stepono Batoro, aušrininko Jono Basanavičiaus, Renesanso poeto Motiejaus Sarbievijaus, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos, Katalikų bažnyčios palaimintojo Jurgio Matulaičio, vyskupo Motiejaus Valančiaus. V. Ciplijausko portretų galerijoje yra ir paprastų kaimo žmonių atvaizdų – liaudies menininkų Stanislovo Riaubos, Liongino Šepkos, dzūkų dainininkės Marės Kuodžiūtės-Navickienės portretai. Taip pat daugiafigūrės kompozicijos kaimo motyvais „Rusnės žvejai“, „Moterys ir jūra“, „Kuršių marių moterys“. Brandžiausi dailininko paveikslai byloja apie harmoningą ir dvasingą žmogų. Nors kiekvienas V. Ciplijausko sukurtas portretas individualizuotas, tapybos maniera, piešinys, figūrų ir detalių traktuotė, santūri spalvų gama, kompozicijos schema, kurioje remiamasi klasikiniais šio žanro principais, suformavo tik jam vienam būdingą stilistinę manierą.
Vytautas Ciplijauskas neabejotinai paliko svarų kūrybinį indėlį ir didžiosiomis raidėmis įrašė savo vardą Lietuvos dailės istorijoje, rašoma Lietuvos dailininkų sąjungos išplatintame pranešime.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Atsisveikinti su mirusiuoju bus galima gegužės 7 d. nuo 16 val. iki 21 val., taip pat gegužės 8 d. nuo 7.30 val. iki 14 val.
Gegužės 8 d. 7.30 val. bus aukojamos mišios už mirusįjį, urna išnešama 14 val., laidojama Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.