Raimondas Miknevičius – heraldikos, grafikos ir tapybos istorinių technikų tyrinėtojas, kūręs pirmuosius atgimusios Lietuvos pinigus, pašto ženklus, miestų herbus. Daug Lietuvai nusipelnęs žymus grafikas, visą savo produktyvų kūrybinį gyvenimą paskyręs lakštinei bei spalvotai grafikai, plačiai žinomas Lietuvoje ir už jos ribų kaip sendintos aliejinės tapybos talentingas meistras, išugdęs eilę gabių šia technika dirbančių mokinių.
R. Miknevičius gimė 1937 m. Kaune, 1961 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos studijas. Po studijų buvo paskirtas dirbti vyr. dailininku Klaipėdos dailės kombinate. 1964 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1965 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. 1966 m., grįžęs į Vilnių, dirbo apipavidalintoju Taros ir įpakavimo biure.
Apie 1980 m. aktyviai įsitraukė į Dailininkų sąjungos valdybos darbą – buvo valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. Tuo laikotarpiu jis daug pastangų atidavė gindamas Lietuvos dailininkų kūrybinę laisvę nuo to meto cenzūros.
Nuo 1980 m. – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytojas, vėliau einantis profesoriaus pareigas. Kaip talentingas pedagogas susilaukė nepaprastos pagarbos ir jo pedagoginio talento pripažinimo tiek iš studentų, tiek iš kolegų pusės dėl jo gebėjimo dalintis savo neišsenkančiomis žiniomis bei patirtimi, atsidavimu kūrybai.
Raimondas Miknevičius buvo neabejingas Lietuvos valstybės kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui, vadovavo bei dalyvavo pirmųjų lietuviškų pinigų – bendrųjų talonų, litų, monetų kūrime bei pašto ženklų konkursuose. Vadovavo dailininkų grupei, kūrusiai laikinuosius pinigus („vagnorėlius“), vėliau – grupei, kūrusiai litų banknotų projektus. R. Miknevičius sukūrė pirmąjį 500 litų banknoto variantą, kuris dėl ekonominių ir su banknotų saugumu susijusių priežasčių taip ir nepasirodė apyvartoje.
Ypač didelis dailininko indėlis heraldikos srityje. R. Miknevičius – buvęs ilgametis heraldikos komisijos prie Lietuvos Respublikos prezidentūros narys, vienu metu ir pirmininkas. Jis sukūrė arba atkūrė Ariogalos, Debeikių, Gruzdžių, Marijampolės, Kauno, Kernavės, Lekėčių, Mažeikių, Raudonės, Rumšiškių, Skirsnemunės, Sudargo, Šeduvos, Ukmergės, Utenos, Veiviržėnų, Ventos, Zarasų herbus.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 1-ojoje šarvojimo salėje (Antakalnio g. 1, Vilnius).
Atsisveikinti su mirusiuoju bus galima lapkričio 17 d. nuo 10 val. iki 14 val. 10 val. bus aukojamos mišios už mirusįjį, urna išnešama 14 val., laidojama Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.