MO muziejaus organizuoti mokymai buvo skirti įgalinti mokytojus klasėse taikyti vizualinio mąstymo metodą, kuris padeda ugdyti svarbiausias XXI amžiaus kompetencijas – bendradarbiavimą grupėje, komunikavimo įgūdžius, kūrybiškumą, emocinio intelekto lavinimą ir kritinį mąstymą. Daugelis mokytojų konstatavo, kad klasėje pavyko prakalbinti net ir mažiau kalbančius mokinius, įtraukti juos į argumentais paremtas diskusijas, lavinti jų kritinį mąstymą bei kūrybiškumą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Ilgalaikis poveikis
„Edukacijos, grįstos vizualinio mąstymo metodu, gali praplėsti įvairias disciplinas ir naujais kontekstais papildyti formaliuosius dalykus. Šis metodas, taikomas MO nuo pat muziejaus atidarymo, skatina labiau pasitikint savimi dalyvauti pokalbyje, argumentuoti savo nuomonę ir išklausyti kitą, laisvai diskutuoti. Su šiuo metodu norėjome supažindinti kuo daugiau mokytojų tam, kad jis pasiektų dar daugiau Lietuvos vaikų. Siekiame ilgalaikio poveikio“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
M. Ivanauskienė priduria, kad po mokymų vis daugiau mokytojų atranda galimybes išplėsti ugdymą muziejaus fizinėse ar virtualiose erdvėse, pradeda naudotis MO muziejaus ar kitų muziejų informacija ir duombazėmis savo pamokose.
Mokytojai teigia sustiprinę savo kompetencijas
Siekiant įvertinti mokymų poveikį ir naudą, buvo atlikta nepriklausoma projekte dalyvavusių mokytojų apklausa. Jos rezultatai rodo, kad dauguma mokytojų praplėtė arba sustiprino šias kompetencijas: kūrybiškumą (95 %), kritinį mąstymą (86 %), emocinį intelektą (82 %), bendravimą ir bendradarbiavimą (86 %).
Mokytojai teigia planuojantys ir ateityje integruoti meno kūrinius į mokymosi procesą, o mokymai jiems padėjo sužinoti, kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą. Pedagogai taip pat teigia pradėję dažniau pateikti užduotis, atviras skirtingiems sprendimams. Vertindami kritinio mąstymo įgūdžius, mokytojai sako, kad mokymai paskatino ieškoti įvairesnių informacijos šaltinių, įsigilinti į kito žmogaus nuomonės priežastis, ragino mokinius priimti kitokį mąstymą, atskirti faktinius argumentus ir nuomonę.
Vertinant išaugusias emocinio intelekto kompetencijas, mokytojai teigia pradėję geriau atpažinti savo ir kitų emocijas, kūno kalbą ir emocines reakcijas. Pedagogai taip pat sustiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius – teigia vis labiau skatinantys moksleivius diskutuoti, įsiklausyti į bendraklasių komentarus ir drauge ieškoti sprendimų.
Visi mokytojai nori tęsti mokymus
Projekto reikalingumą pagrindė vienareikšmis mokytojų atsakymas, ar jie rekomenduotų šiuos mokymus. 100 % dalyvių atsakė „Taip“. Visi mokytojai įvertino metodo unikalumą, jo poveikį mokiniams ir asmeniškai jiems patiems, taip pat įvertino metodo universalumą ir platų pritaikomumą.
„Bendradarbiaudami su programos „People to People“ partneriais visoje Lietuvoje, siekiame praturtinti švietimo ir kultūros lauką. Džiaugiamės, kad toks gausus būrys šiame projekte dalyvavusių mokytojų nusprendė pažvelgti į savo dėstomus dalykus ir atrasti naujų, įdomių perspektyvų“, – priduria Ona Marija Vyšniauskaitė, Britų tarybos Lietuvoje vadovė.
Drauge su mokytojais keičiasi ir mokiniai
„Projekto metu labai ryškiai matėsi, kad mokytojai nori vizualinio mąstymo metodu praturtinti savo mokomuosius dalykus. Išmokę metodo patys ir jį išbandę su mokiniais praktiškai, pedagogai itin įvertino laisvėjantį mokinių bendravimą, drąsesnį kalbėjimą, aktyvų įsitraukimą į diskusiją, minčių reiškimą“, – sako projektą koordinavusi MO muziejaus edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė.
„Taikant mokymuose pateiktą metodiką, pastebėjau, kad mokiniai tapo atviresni (drąsiau reiškė mintis), tikriausiai dėl to, kad nebuvo įsprausti į rėmus“; „Meno kūrinių analizavimas išlaisvina mokinius“; „Kalbėjomės apie emocijas per klasės valandėlę. Pavyko. Mokiniai atsivėrė, buvo drąsesni“; „Sėkmė – mokiniai diskutuoja, tai veikia!”; „Mokiniai po pamokos sakydavo: „Mokytoja, vau, buvo labai įdomu“, – apie metodo taikymą pamokose dalijosi projekte dalyvavę mokytojai.
Pritaiko įvairiose disciplinose
Vizualinio mąstymo metodas, su kuriuo susipažino mokytojai, sėkmingai pritaikomas ir adaptuojamas įvairiose disciplinose. Kaip teigia patys mokytojai, nuobodų dalyką galima paversti patraukliomis ir šiuolaikiškomis pamokomis.
Metodas itin sėkmingai buvo taikomas lietuvių kalbos pamokose: tiek analizuojant kūrinį ir plėtojant jo pasakojimą, kuriant istoriją, tiek ir nagrinėjant konkrečią temą, pavyzdžiui, analizuojant būdvardžius, vienarūšes sakinio dalis ir pan. Taip pat metodą sėkmingai savo dalykuose pritaikė istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo, dorinio ugdymo, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ar meninių disciplinų mokytojai.
„Menas yra visagalis. Jis padeda ne tik atskleisti ir įvardyti emocijas, bet ir skatina pasitikėjimą bei norą drąsiai dalytis savo mintimis su kitais, augina savivertę, skatina kūrybiškumą, išlaisvina vaizduotę. Supratau, kad po tiek pedagoginio darbo metų kardinaliai turiu keisti mokymo būdus, kad šiandieninis mokinys įsitrauktų į veiklą“, – teigė viena iš projekte dalyvavusių mokytojų.
Prisijungė prie MO muziejaus MOkytojo paso bendruomenės
Mokymų pabaigoje visi projekte dalyvavę pedagogai prisijungė prie MO muziejaus buriamos MOkytojo paso bendruomenės. Šios bendruomenės nariai muziejaus parodose lankosi nemokamai ir yra kviečiami integruoti MO edukacijas į savo mokomąjį turinį, kiekvieną rudenį yra kviečiami į konferenciją MO muziejuje, juos asmeniškai pasiekia aktuali informacija apie MO edukacijas ir MO naujienas. Šioje MOkytojo paso bendruomenėje jau yra 2 000 mokytojų.
Apie projektą
Projekto „Vizualinio mąstymo mainai mene“ pagrindinis tikslas – kurti bendradarbiavimo ryšius tarp muziejaus ir mokytojų bendruomenės, mokytis plačiai MO edukacijose taikomo vizualinio mąstymo metodo. Tai metodas, padedantis ugdyti kritinio mąstymo ir dialogo kompetencijas, kūrybiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Jis taip pat gali būti plačiai pritaikomas ir įvairiame mokymo turinyje.
Vizualinio mąstymo metodas – tai MoMA muziejaus (JAV) edukatoriaus Philipe Yenawine ir psichologės Abigail Housen sukurtas meno edukacijos metodas, MO muziejuje aktyviai ir sėkmingai taikomas nuo muziejaus atidarymo. Užsiėmimų metu vyksta nuolatinis edukatoriaus ir dalyvių dialogas, naudojama universali klausimų sistema, skatinanti stebėti ir apibūdinti, interpretuoti remiantis argumentais, nuosekliai samprotauti.
Edukacinis projektas įgyvendinamas pagal „People to People“ programą bendradarbiaujant su Britų taryba Lietuvoje.