Specialiai mokytojų bendruomenei skirtoje konferencijoje MO muziejaus atstovai, edukatoriai ir psichologai aptarė pirmaisiais MO muziejaus veikimo metais pristatytas ir įgyvendintas edukacijų kryptis. Muziejaus subūrė daugiau kaip 250 mokyklų bendruomenę ir siekia būti partneriu, siūlydamas paveikų parodų turinį išnaudoti ne tik svarbioms XXI amžiaus kompetencijoms, bet ir bendriesiems įgūdžiams ugdyti, pritaikant turinį skirtingoms formaliųjų programų disciplinoms. Mokytojai taip pat galėjo patys išbandyti skirtingas MO edukacijas ir susipažinti, ką tokių edukacijų metu patiria ir išmoksta skirtingo amžiaus vaikai.
Laužyti stereotipus
MO muziejus yra nusibrėžęs tris pagrindines edukacijų kryptis: vizualinio mąstymo metodo, emocinio intelekto ugdymo ir integruotų pamokų, kai muziejaus turinys susiejamas su mokykloje dėstomais dalykais: literatūra, istorija, užsienio kalbomis, kūrybiniu rašymu ar netgi biologija. Šių edukacinių krypčių vystymas buvo susijęs ir su stereotipų laužymu, kad meno muziejaus lankymas turėtų būti vien dailės pamokų prerogatyva. Kaip pastebi MO muziejaus edukatorės, vaikams kitokios pamokos ir veiklos muziejuje yra įdomios. Jie atvirai kalba tiek apie emocijas, tiek kartais netikėtai net pačioms mokytojoms susieja mokykloje įgytas žinias su kitais kontekstais.
„Ruošdami edukacines programas MO muziejuje išsikėlėme strateginius tikslus, atsižvelgdami į vaikų ir jaunimo poreikius įgyti XXI amžiui reikalingas kompetencijas. Mums atrodo svarbu suteikti galimybes vaikams mokytis ne mokykloje – patirti dalykus kitoje aplinkoje ir kontekste. Per metus pamatėme, kaip tai stipriai veikia vaikus. Savo veikla siekiame, kad muziejus būtų puiki vieta žmogui augti“, – pasakoja MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Psichologė: vizualusis menas – puikus atspirties taškas kalbėti apie emocijas
Inovatyvi ir itin sėkminga MO muziejaus edukacijų kryptis – emocinio intelekto lavinimo programa – kurta ir tobulinta kartu su „Paramos Vaikams Centro“ psichologais. Užsiėmimų metu vaikai mokomi tiek atpažinti savo mintis ir jausmus, tiek suvokti, kaip tai veikia jų emocijas ir elgesį.
„Savęs supratimas, empatija ir gebėjimas pažvelgti į situaciją iš kito perspektyvos – vaiko raidai ir emocinei bei psichologinei sveikatai svarbūs gebėjimai. Turime pripažinti, kad mūsų formaliojo švietimo sistema vis dar orientuota į intelektinių gebėjimų lavinimą, mažai dėmesio skiriama jausmams ir emocinei savijautai. O tai itin svarbu tiek tarpasmeniniams santykiams, tiek bendram gebėjimui prisitaikyti skirtingose situacijose ar visuomenėje“, – teigia psichologė ir psichoterapeutė, „Paramos Vaikams Centro“ steigėja ir vadovė Aušra Kurienė.
MO muziejuje vykdomos kelios skirtingos emocinio intelekto lavinimo programos, skirtos ir pradinių klasių mokiniams, ir abiturientams. Pradedant nuo gebėjimo suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus pereinama prie tarpasmeninių santykių, ieškoma kūrybiškų konflikto sprendimo būdų.
Nauja ir nuo šio rudens MO muziejuje įgyvendinama programa grįsta dėmesingo įsisąmoninimo ugdymo praktikomis. Tai įrankis, vaikams ir paaugliams, padedantis atpažinti, valdyti ir reguliuoti savo impulsyvumą bei streso lygį. Tyrimai rodo, kad nuolat taikant dėmesingo įsisąmoninimo praktikas mažėja vaikų ir paauglių nerimastingumo ir depresiškumo lygis, sudaromos sąlygos kokybiškesniam miegui.
Kaip priduria A. Kurienė, vizualusis menas – puiki pradžia ir atspirties taškas pradėti kalbėti apie emocijas. „Kalbant apie tai, kokius jausmus kelia meno kūrinys, pereinama prie bendrų tarpusavio santykių. Įdomu stebėti, kaip vaikai prabyla apie emocijas ir savo vidines būsenas. Tai jiems svarbu, taigi būtina rasti būdą ir sąlygas jiems prabilti. Muziejus – puiki tam vieta“, – priduria A. Kurienė.
Plačiai užsienyje taikomi metodai ir praktikos
MO muziejuje vaikai kviečiami į meno kūrinius žvelgti be išankstinių įsitikinimų ar nusistatymų. Per šias edukacijas dažnai pasitaiko nustebimo jausmas, kaip skirtingai kiekvienas mato meno kūrinį – tai puikus pratimas ne tik argumentuoti ir išsakyti savo nuomonę, bet taip pat ir priimti kitą, jo požiūrio tašką, konstruktyviai diskutuoti.
„Nemažai MO muziejuje vykstančių edukacijų yra paremtos vizualinio mąstymo strategijos metodu. Jis buvo išvystytas MoMA muziejuje Niujorke ir šiuo metu yra naudojamas visame pasaulyje. Visgi tai yra labai naujas metodas, taikomas muziejų edukacijai, taigi labai smagu, kaip jis puikiai prigijo ir yra adaptuojamas MO muziejuje“, – teigia MO muziejaus ir Belgijos Karališkojo meno ir istorijos muziejaus edukatorė Karen Vanhercke.
K. Vanhercke priduria, kad pradedant nuo objektyvių meno kūrinį apibūdinančių faktorių, tokių kaip spalva, forma, medžiaga, pereinama prie įvairių pačių moksleivių siūlomų kūrinio interpretacijų. „Tai suteikia jiems ne tik galimybę, bet ir drąsos savo pastebėjimus ar įžvalgas susieti su meno kūriniais“, – priduria ji.
Daugiau apie MO muziejaus edukacijas galite sužinoti: MO edukacijos.
Į daugumą MO muziejaus edukacinių programų galima registruotis pasinaudojant Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamu Kultūros pasu.