Šis dokumentinis filmas šiemet prestižiniuose interneto medijų „The Webby Awards“ buvo nominuotas geriausio panoraminio (360 laipsnių) filmo kategorijoje, rodytas Šefildo dokumentinių filmų festivalyje. Filmo autorė – lietuvės žurnalistė ir režisierės Viktorija Mickutė, dirbanti tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ multimedijos turinio padalinyje „Contrast“.
Filmas atkreipia dėmesį į opią palmių aliejaus problemą – dėl augančios šio produkto paklausos Pietryčių Azijoje masiškai iškertami atogrąžų miškai, nyksta vertinga augalija ir gyvūnija. Vietoje atogrąžų miško sodinamos alyvapalmių plantacijos. Autorės teigimu, ją labiausiai šokiravo miškų kirtimų mastai.
„Kai stovi ant kalno ir matai tik rudai raudoną žemę be jokios augalijos, apima jausmas, tarsi stebi laukinės gamtos kapines. Teko filmuoti kaip su buldozeriu naikinamas miškas – viskas sulyginama su žeme. Tokie vaizdai labai paveikia“, – pranešime žiniasklaidai pasakojo filmo režisierė.
Naudojant virtualios realybės akinius, žiūrovai gali patys „pasivaikščioti“ po džiungles, pamatyti iš arti, kaip naikinami atogrąžų miškai ir kaip dėl to kenčia vietos bendruomenė. Filmo peržiūra – nemokama.
Ragina nepirkti gaminių su palmių aliejumi
MO muziejuje pirmadienį įvyko „Palmių aliejaus prakeiksmo pristatymas“, kurį organizavo visuomeninis judėjimas „Be palmių aliejaus“. Renginio metu pristatyta meninė instaliacija apie palmių aliejaus grėsmę, vyko diskusija, kurioje raginta atkreipti dėmesį į miškų naikinimą.
„Daug piktinamės lietuviškų miškų naikinimu, tačiau mažai susimąstome, kad atogrąžų miškų naikinimas lemia globalų klimato atšilimą, kurio padarinius vis labiau jaučiame. Klimato kaita nepripažįsta valstybių sienų ir tai, kas vyksta kituose regionuose, atsiliepia mums tiesiogiai.
Raginame nepirkti maisto, kosmetikos, biodyzelino ir kitų gaminių, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. Gyventojų sąmoningumas – stiprus ginklas“, – teigė Domantas Tracevičius judėjimo „Be palmių aliejaus“ vadovas. „GreenMatch“ tyrimo duomenimis Lietuva yra labiausiai klimato pokyčio paveikta šalis Europoje.
Tai jau antra šiemet organizuota „Be palmių aliejaus“ akcija – pavasarį orangutangais persirengę aktyvistai prie LR Vyriausybės dalyvavo protesto akcijoje „Fridays for Future“. Judėjimo „Facebook“ paskyroje reguliariai pildomas palmių aliejaus turinčių produktų „juodasis sąrašas“.
Pristatymo metu diskusijoje dalyvavo Tarptautinio Birutė Galdikas Gamtosaugos Labdaros ir Paramos Fondo atstovė Alvyda Andriekutė, kuri plačiau papasakojo apie vieną sparčiausiai nykstančių gyvūnų rūšių – orangutangų – naikinimą.
Šiurpi statistika
Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto, kuriuose kažkada buvo atogrąžų miškai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau praplėsti plantacijas, kertamos ne tik džiunglės, bet ir sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija ir daugėja pavojingų gaisrų.
2000–2001 metais, metinė palmių aliejaus gamyba sudarė 24,3 mln. tonų. Nuo to laiko pasaulinė palmių aliejaus gamyba sparčiai augo. 2012–2013 m. pasaulinė produkcija sudarė jau 56,378 mln. tonų. Šiuo metu pasaulinė produkcija siekia 65,495 mln. tonų. Analitikų skaičiavimais, iki 2020 m. gamyba padidės dvigubai, o iki 2050 m. net trigubai. Dėl masiško ir negailestingo miškų kirtimo kas dieną išnyksta 137 gyvūnų rūšys.
Eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.
Visoms išlikusioms orangutangų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų. 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutangų, o tuo tarpu 1973 m. jų buvo apie 288 500.
Net 50 proc., produktų esančių prekybos centruose sudėtyje turi palmių aliejaus. Kasdien suvartojant produktų, kuriuose yra bent 5 gramai palmių aliejaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 proc. Aukštoje temperatūroje perdirbamas palmių aliejus išsiskiria organizmui pavojingus kancerogenus.