Nuo videožaidimams skirtos parodos iki dar aktyvesnio vaidmens švietime, kur pokytį MO muziejus kuria nuo pat atidarymo. Tai keli šių metų MO muziejaus raktiniai žodžiai. Bet pažvelkime detaliau – kas įstrigo labiausiai iš praėjusių metų ir ko nepraleisti šiemet?
Parodos Pompidou ir Vilniuje
2024-aisiais Lietuvos menas dar ryškiau ir ryžtingiau įsiliejo į Europos meno pasakojimą: kartu su Pompidou meno centru Paryžiuje buvo surengta Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų paroda. Parodoje Paryžiuje eksponuoti lietuvių menininkų kūriniai papildė Pompidou centro kolekciją – įvyko simbolinis istorinio teisingumo atstatymas.
MO muziejuje Vilniuje taip pat buvo išlaikomas Lietuvos ir kitų šalių meno dialogas – surengtos net dvi Baltijos šalių menui skirtos parodos: „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ (kuratoriai Adomas Narkevičius, Inga Lace, Rebeka Põldsam) ir „Žemyn triušio urvu“ (kuratorės Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska, Merilin Talumaa).
„Lietuvos meno matomumas platesniu mastu žymi 2024-uosius. Tą liudijo tiek dideli įvykiai užsienyje, tiek lankytojų įvertinimai Vilniuje. Pirmasis – istorinė MO muziejaus steigėjų donacija ir susitarimas su Pompidou meno centru. Antrasis – įrodymas, kad tikrai kalbame aktualiomis pasaulinėmis temomis, kai šviežias MO parodos žvilgsnis į seksualumo kultūrą Baltijos šalyse sudomino performanso menininkę Mariną Abramovič. Jai ši paroda buvo viena geriausių iš matytų pastaruoju metu“, – pasakoja Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.
Aktyvi veikla įvairiose srityse
Savo veikla įvairiose srityse MO ne pirmus metus įrodo, kad muziejus yra aktyvus visuomenės veikėjas, jungiantis skirtingus požiūrius ir skatinantis konstruktyvias diskusijas.
„Dalyvaudami socialinio recepto programoje, kvietėme senjorus į MO muziejaus užsiėmimus ir taip prisidėjome prie vyresnio amžiaus žmonių psichologinės sveikatos gerinimo. Didžiosios parodos temą apie lytiškumą ir seksualumą pratęsėme socialinėje kampanijoje, kuri kvietė suaugusiuosius nugalėti nejaukumą ir baimes, supančias su lytiškumo ugdymu susijusias temas. Pokyčio siekėme ne vienoje srityje“, – teigia M. Ivanauskienė.
Taip pat muziejaus atstovai prisidėjo prie Civilinio kodekso pakeitimo, kuriuo atsisakyta notarinės sutarties reikalavimo paramai iki 100 000 eurų. Taip pat pirmą kartą buvo galima švęsti MO iniciatyva atsiradusią dar vieną šventę – Mecenatystės dieną (lapkričio 15 d.).
Ir nors MO muziejui dar tik šešeri, rinkoje jis jau pradedamas lyginti su dešimtmečius gyvuojančiais prekių ženklais. Tą įrodo Baltijos šalių prekės ženklų apdovanojimai, kuriuose 2024-aisiais MO muziejus buvo pripažintas vienu iš penkių labiausiai socialiai atsakingų prekės ženklų (drauge su LRT, „Vinted“, „Swedbank“ ir „Laisvės TV“) bei vienu iš trijų geriausią humoro jausmą turinčių prekės ženklų Lietuvoje. Buvimas šioje kategorijoje greta telekomunikacijų grandų buvo dar nematytas pripažinimas kultūros organizacijai.
2025-ųjų parodų planuose – net videožaidimai
Balandžio mėnesį mažojoje parodoje „Ilgiuosi, nežinau ko“ (kuratorius Marius Armonas) nagrinėjamą ekologijos ir žmogaus santykio su gamta temą pakeis Lietuvos meno muziejų istorijoje dar niekada nenagrinėta tema. Pavasarį MO muziejus atidarys mažąją parodą „Gameplay“ (kuratorės Agnė Kuprytė, Laura Schmidt), skirtą videožaidimams. Į juos bus žvelgiama kaip į vizualiosios kultūros reiškinį – bus galima ir žaisti, ir susipažinti su šiuo kultūriniu reiškiniu, kaip galinčiu kelti socialinius klausimus bei ugdyti kūrybiškumą.
„Žaidimai nėra tik laiko švaistymas prie kompiuterio ekrano. Jie buria į virtualias bendruomenes bei atveria kelią įvairesniam ugdymui. Parodoje į žaidimus žvelgsime kaip į vizualinę kultūrą ir priemonę socialiniams klausimams kelti. Manau, kad lankytojų lauks visiškai naujas parodos patyrimas“, – pasakoja MO muziejaus vadovė.
Iki rudens muziejuje veiks menotyrą ir psichologiją jungianti bei meno muziejų potencialą emocinei sveikatai gerinti artikuliuojanti paroda „Iš vidaus“ (kuratorės Brigita Kaleckaitė, Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė). O spalio mėnesį MO lankytojus pakvies nagrinėti amžinuosius grožio, laiko, meilės klausimus. Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruojamoje parodoje meno kūriniai jungs dailės istoriją ir šiuolaikiniam žmogui svarbius klausimus: bus svarstoma, kaip menas kuria, pasakoja, ignoruoja ar net paneigia istoriją, kaip jis sąveikauja su laiku ir geba atskleisti jo kaitą.
Dar daugiau kultūros švietime
„Kol valstybės lygmeniu dar vyksta diskusija dėl visaverčio kultūros integravimo į švietimą, mes savo pavyzdžiu jau ne pirmus metus rodome praktinę to išraišką ir naudą. Švietimo veikla – vienas esmingiausių MO muziejaus poveikio taškų. Su MO edukacijomis, integruotomis pamokomis ir mokymais pasiekiame ne tik vaikus, bet svarbiausia – mokytojus ir kitus švietimo lauko profesionalus. Vis plačiau Lietuvoje keliaudami jaučiame kultūros poveikio švietimui geografijos mastą ir gylį“, – priduria M. Ivanauskienė.
2024-aisiais startavęs „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, leidžiantis inovatyviems menu grįstiems edukacijos metodams pasiekti vaikus ir mokytojus visoje Lietuvoje, šiais metais bus tęsiamas dar didesne apimtimi. MO muziejus keliaus į Alytaus raj., Anykščius, Klaipėdą, Marijampolę, Rokiškį, Šilutę, Tauragę, Trakų raj. Miestų ir rajonų sąrašą 2025-aisiais muziejaus atstovai ketina dar labiau plėsti.
Projekto metu meno edukacijų metodai, ugdantys kritinį ir kūrybinį mąstymą, bendravimą ir bendradarbiavimą, gebėjimą komunikuoti, argumentuoti bei priimti skirtingas perspektyvas, yra integruojami į formalųjį švietimą.
MO muziejaus vadovė pastebi, kad visapusiškas kultūrinio ugdymo integravimas į švietimą yra tikslas, kurio vis labiau siekiama ir nacionaliniu mastu. M. Ivanauskienė didžiuojasi, kad MO muziejus šia kryptimi dirba nuo pat atidarymo.
MOratonai, festivaliai ir kiti renginiai
Tradicija tapę didžiųjų parodų atidarymai – MOratonai – lauks lankytojų ir 2025-aisiais. Diskusijos, pokalbiai, ekskursijos po parodą, susitikimai su menininkais ir muzikiniai ar scenos menų pasirodymai – ne pirmus metus išbandytus formatus pasiūlys muziejaus atstovai.
Vasarą lankytojų lauks festivalis „MO lauke“ – vilniečių jau pamėgtas kultūrinis reiškinys. Kaip ir anksčiau jis kvies nemokamai išgirsti gyvo garso alternatyviosios muzikos koncertus bei sudalyvauti įvairių autorių poezijos vakaruose. Muziejus vasarą ir vėl taps vaikų vasaros stovyklų vieta, o rudenį įvyks Naktis muziejuje.
Šiemet MO muziejus planuoja pristatyti ilgai ruoštą projektą – MO kolekcijos knygą. Ne pirmus metus brandinta knygos idėja – dešimties profesionalų iš įvairių sričių žvilgsnis į MO kolekciją ne vien per menotyrinį, o atvirkščiai – autentišką ir netgi subjektyvų žvilgsnį. Analizuodami MO kūrinius per savo patirties ir profesijos prizmę, kviestiniai autoriai knygos formate sukuruos nedidelę parodą iš MO kolekcijos kūrinių ir tekstu praves skaitytoją per savo pasirinktus parodos knygoje sluoksnius.
Išskirti renginiai – tik dalis įvairaus kultūrinio veiksmo, kurį lankytojams pasiūlys muziejus šiemet. Muziejus tęs ir bazine veikla tapusius formatus: edukacijas, ekskursijas, MOkytojo paso bendruomenei skirtą konferenciją bei kitus renginius.
