Susitikimai su skirtingų sričių profesionalais, pokalbiai su menininkais, ekskursijos, paskaitos, šokio spektaklis ir koncertas. Parodą MO ir Kauno miesto muziejus atidaro lankytojams pristatydami įvairiapusę programą. Vilniuje ją patirti bus galima MO muziejuje (Pylimo g. 17), o Kaune – Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27). Paroda yra vienas iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos pagrindinių akcentų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaunas ir Vilnius. O jei – Kaunavilnis?

Kaunas ir Vilnius – du besivaržantys, bet ir reikalingi vienas kitam miestai. Kokie jų santykiai ir koks požiūris tiek apie save, tiek ir apie kitą lydi šių miestų gyventojus? Parodos kuratoriai ne gilina abu miestus apibūdinančius stereotipus, bet su šypsena juos įvardija. O ar įmanoma apie šiuos miestus kalbėti be stereotipų?

Savo atsakymus į šiuos klausimus pateiks parodos koncepcijos autorius, istorikas Tomas Vaiseta bei parodos kuratorė Kotryna Lingienė. O kalbininkė Loreta Vaicekauskienė analizuos vilniečių ir kauniečių kalbą. Ar ji skiriasi?

Krepšinis – ir jungia, ir skiria

Ar galima kalbėti apie Kauno ir Vilniaus santykį nepaliečiant krepšinio temos? Tikrai ne. Šios temos nevengia ir MO muziejus, kuris kiekvienos parodos temą praplečia papildomais kontekstais MOratone. Taigi šįkart pokalbis apie krepšinį buvo tiesiog būtinas programos punktas.

Daugiau apie krepšinį ir jo įtaką miestiečių santykiams papasakos vienas geriausių Lietuvos istorijoje trenerių – Jonas Kazlauskas, treniravęs ir Vilniaus, ir Kauno komandas.

Pokalbis apie Ukrainos miestus bei Eugenijaus Laurinaičio paskaita

MO muziejaus atstovai teigia, kad MOratone kalbėdami apie svarbius Lietuvai miestus – Vilnių ir Kauną – nori skirti dėmesio ir kaimynams, kurie jau beveik du mėnesius išgyvena karą. Pažinti Ukrainos miestus, sužinoti apie kultūros vaidmenį formuojant miesto tapatybę bei sužinoti, kuo Kijevo gyventojas skiriasi nuo Lvivo gyventojo, bus galima drauge su režisieriumi, dokumentikos kūrėju, vienu iš „Ukrainos namų“ įkūrėjų Aleksu Matvejevu ir miesto antropologu Andrei Vazyanau.

Apie Kauno ir Vilniaus santykio psichologinius aspektus, kaip šių miestų gyventojai save identifikuoja ir kokią įtaką asmens tapatybės formavimuisi turi miestas, papasakos psichoterapeutas ir gydytojas psichiatras prof. dr. Eugenijus Laurinaitis.

Šokio spektaklis ir koncertas

Šeštadienio vakarą MO muziejuje keturi šiuolaikinio šokio šokėjai–choreografai šokio kalba klaus, kiek juose pačiuose yra Kauno ir Vilniaus. Marius Pinigis, Goda Laurinavičiūtė, Agnietė Lisičkinaitė ir Mantas Stabačinskas nuolat kursuoja tarp Vilniaus ir Kauno. Spektaklyje jie analizuos, ar miestas juos apibrėžia, ar svarbiau atsiduoti judėjimui iš taško A į tašką B.

Abu miestus sujungs muzikinis akcentas. MOratono programoje – grupės „Abudu“ koncertas MO muziejuje.

Susitikimai su menininkais ir ekskursijos

Kaip Kauną ir Vilnių, miestus ir miestiečius mato menininkai? Kaip jie apibrėžia savo santykį su miestu ir kiek miestas – Vilnius ar Kaunas – yra svarbus jų kūryboje? Giliau nerti į šias temas bus galima pokalbiuose su parodoje eksponuojamų darbų autoriais.

Vilniuje vyks pokalbiai su menininkais Augustu Serapinu, Evelina Šimkute ir Andriumi Labašausku. Kaune bus kalbinami menininkai Jurga Juodytė, Danas Aleksas, Antanas Obcarskas ir Julija Račiūnaitė.

Ir Vilniuje, ir Kaune vyks ekskursijos su parodos koncepcijos autoriumi bei kuratoriais. Tai puiki proga iš pirmų lūpų išgirsti apie parodos kūrimo procesą. Vietų skaičius visose ekskursijose yra ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.

Sekmadienis MO – šeimoms

Su nauja paroda MO muziejuje atnaujinama ir Šeimų sekmadienio programa. Šįkart MO šeimas ir mažuosius muziejaus lankytojus kviečia žaidimo forma sužinoti, kas yra miestas, iš ko jis susideda, ko reikia, kad miestas egzistuotų. O kuo skiriasi Kaunas ir Vilnius?

Visa MOratono Vilniuje programa – čia, atidarymo renginiai Kaune – čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją