Kalbėti apie lytiškumą paskatino paroda
Muziejaus kaip jungiančios, konstruktyvią diskusiją skatinančios erdvės idėją MO vystė nuo pat įkūrimo, o visuomenėje kilusios aistros dėl lytiškumo ugdymo įtraukimo į bendrojo ugdymo programas sutapo su pasiruošimu parodai „Šito pas mus nėra“. Joje pasitelkiant Baltijos šalių meno kūrinius kalbama apie lyčių vaidmenų, seksualumo ir kūniškumo vaizdavimą.
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pastebi, kad parodos temų aktualumas visuomenėje yra akivaizdus. Tai iliustruoja susipriešinimas dėl tokių klausimų, kaip lyčių lygybė, tos pačios lyties porų santykių teisinis reguliavimas ar Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
„Susidūrėme su paradoksu, kuomet meno kūriniai MO parodoje įstatymiškai yra traktuojami kaip nepilnamečiams žalinga informacija, nors menas – viena geriausių priemonių formuoti sąmoningą ir atvirą jauno žmogaus santykį su savimi bei savo aplinka. Diskusijos komandoje ir konsultacijos su lytiškumo ugdymo eksperte Akvile Giniota padėjo išsigryninti, jog apie lytiškumą kalbėti baisiausia ir nejaukiausia yra patiems suaugusiesiems. Taip kilo mintis pakviesti juos į saugią muziejaus erdvę, kur su ekspertės pagalba ieškotume būdo patogiau būti šioje temoje“, – apie projekto atsiradimą pasakoja M. Ivanauskienė.
Kampanijos ašis – komentarai internete
Gimus idėjai parodos kontekste kviesti suaugusiuosius pokalbiams apie lytiškumą, prie jos įgyvendinimo prisijungė reklamos agentūra „Sons&Daughters“, pasiūliusi kūrybišką sprendimą socialinei kampanijai. Jos atspirtimi tapo internetiniu folkloru tapusi frazė „Kaip man vaikams paaiškinti?“, socialiniuose tinkluose dažnai lydinti įvairius su lytiškumu susijusius reiškinius.
„Drauge su MO muziejumi kurti šią kampaniją mums pasirodė ypač prasminga, nes visuomenėje lytiškumo klausimais vis dar nesutariame ir nesusikalbame. Dažnai nenorą pradėti su vaikais kalbėti šiomis temomis lemia stereotipai ir baimės, o net ir suprasdami, jog svarbu nepalikti lytiškumo klausimų nuošalyje, dažnai tiesiog nežinome, kaip. Siekėme žmonėms parodyti, kad kalbėti apie lytiškumą yra nesudėtinga tam turint tinkamus įrankius – jie, paprasti ir lengvai prieinami, slypi po šia kampanija“, – teigia „Sons&Daughters“ vadovaujanti partnerė Dovilė Dovidavičiūtė. Prie kampanijos įgyvendinimo prisijungė fotografė, socialinių projektų kūrėja Neringa Rekašiūtė, įamžinusi kūdikį žindančią mamą ir besibučiuojančias poras. Anot jos, kampanija bei jos dalyviai įkvepia ir skatina neprarasti ryžto.
„Ši kampanija yra be galo prasminga ir drąsi. Drąsos ir politinės valios mums vis dar labai trūksta, dėl to – liūdna ir gėda. Tačiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog meno įstaiga bei menininkai rodo kryptį ir nebijo žengti ten, kur kiti vengia. Turėjome LGBT bendruomenei suteikti elementarias žmogaus teises jau seniai – stipriai vėluojame, bet MO paroda „Šito pas mus nėra“ ir socialinė kampanija, simbolinės Albino ir Vitalio vestuvės, visi tie drąsūs mano fotografuoti žmonės skatina nepamesti ryžto, nepasiduoti apatijai. Tai savaime jau yra laimėjimas“, – sako N. Rekašiūtė.
Kvies į susitikimus, padedančius jaustis patogiau
Sulaukus netikėto klausimo apie lytiškumą ar ieškant būdo pradėti pokalbį su vaiku – lengviau, kai patys suaugusieji jaučiasi patogiai ir drąsiai. Padėti be drovumo ir baimės kalbėtis šiomis temomis drauge su MO muziejumi sieks lytiškumo ugdymo ekspertė, Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė, projekto „Ne kopūstų vaikai“ įkūrėja ir autorė Akvilė Giniota.
Dviejų susitikimų ciklas su A. Giniota, MO muziejuje vyksiantis balandžio 24–25 dienomis, bus skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems suaugusiems. Susitikimai dalyviams suteiks bazinius įrankius, kurie leis patogiau jaustis kalbant apie lytiškumą, ir taps proga kiekvienam individualiai ar visiems drauge pabūti šioje temoje, pamėginti ją prisijaukinti, atrasti atsakymus į dominančius klausimus.
Be to, MO muziejaus lankytojai kviečiami pasinaudoti specialia A. Giniotos sukurta atmintine, naudinga su vaikais lankantis didžiojoje parodoje „Šito pas mus nėra“ ar kitur susiduriant su kūniškumo ir seksualumo temomis.
„Galimybė šiek tiek pabūti MO muziejaus užkulisiuose šios parodos kontekste mane iš naujo pakvietė pasvarstyti, kokias reikšmes suteikiame kūnui – ypač nuogam. Kaip apie kūną kalbame? Kurie žodžiai mums komfortiškiausi ir kodėl? Ar nuogą kūną gebame matyti per džiaugsmo ir meilės filtrus? Kodėl mums taip sudėtinga už nuogo kūno pamatyti ir kitokias – ne su seksualine funkcija – besisiejančias prasmes? Ir kodėl toji seksualinė kūno funkcija neretai mums siejasi su kažkuo nederamu?
Ką man reiškia mano lytiškumas? Kiek gebu priimti kitų žmonių lytiškumą? Kas man kelia įtampą? O kas intriguoja? Kokios mano ribos? Ir su kokia emocija priimu šią temą? Esu tikra, kad ne tik man, bet ir nemažai daliai visuomenės šie klausimai reikšmingi ar bent įdomūs. Tik iki šiol neturėjome tokio dydžio – didesnio už patį MO – progos pabūti dialoge su savimi, o gal net ir platesne bendruomene“, – svarsto A. Giniota.
MO muziejuje balandžio 24 ir 25 dienomis 18.30 val. vyksiantys susitikimai su lytiškumo ugdymo eksperte Akvile Giniota – atviri ir nemokami, o susitikimų medžiaga jiems pasibaigus bus prieinama MO muziejaus tinklalapyje.