Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.
Prisiminti istorijas
„Savo parodinę veiklą pradėję teiginiu, kad visas menas apie mus, MO parodose ieškome ryšių tarp meno ir gyvenimo. Naujoji MO paroda šį teiginį įgyvendina maksimaliai. Ja norime paskatinti prisiminti save – kokie buvome, esame ar galime būti“, – pranešime žiniasklaidai teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Parodoje vengiama tiesioginio politinio pasakojimo, žvelgiama iš žmonių kasdienio gyvenimo perspektyvos. Kuratoriai bandė aptikti tam laikotarpiui būdingus reiškinius ir juos iliustruoti ne vien kasdienybės daiktais, bet ir pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais.
„Tarp daugybės to laikotarpio reiškinių, parodos lankytojai galės ir atpažinti, prisiminti save 90-aisiais, ir naujai atrasti tą dešimtmetį“, – pasakoja parodos kuratorė Miglė Survilaitė. Ji vardija ir keletą pavyzdžių, kuriuos parodoje pamatys lankytojas: 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių lietuvių vilkėtą olimpinį kostiumą, kurtą japonų dizainerio Issey‘aus Miyake‘ės, taip pat tuo metu itin populiarius kioskus, kuriuos savo kūrinyje priminė menininkas Liudas Parulskis.
Parodos kūrėjai – ir publika
Kurti parodą buvo pakviesta ir publika – joje rodomi žmonių dovanoti ar skolinti daiktai (iškarpos, sąsiuviniai, drabužiai, įvairi technika ir kt.). Kuratorių komanda kvietė visus prisidėti ir pusę metų kaupė įvairiausius daiktus, kuriuos, pasirodo, nebuvo taip lengva rasti.
Rinktų, skolintų ir dovanotų daiktų gausa savotiškai atspindi laikotarpio daugiasluoksniškumą – parodoje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybė. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, įsisiautėjusios mafijos ir popkultūros atsiras ir MO kolekcijos kūriniai: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.
Įvairi kuratorių komanda
Specialiai parodai suburta labai įvairi komanda. Tai – kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.
Kaip teigia viena iš parodos kuratorių M. Survilaitė, sudarant tokią komandą norėjosi naujo žvilgsnio, kito požiūrio. „Jau komandos sudėtis išduoda, kad tai bus ne grynojo meno paroda, neturėjome tikslo nagrinėti to laikmečio meno raidą, o norėjome kalbėti apie kultūrą plačiąja prasme. Parodą vadiname eksperimentine, nes parodoje maišosi meno kūriniai, žmonių sunešti kasdienybės daiktai ir scenografės Renatos Valčik kūryba. Kurdami parodą, daug diskutavome, dalijomės prisiminimais, kas mums patiems buvo tie 90-ieji. Taigi lankytojams pristatome mūsų visų bendrų diskusijų išvadas, kurias vizualiai į vietas sudėjo parodos scenografė“, – pasakoja M. Survilaitė.
R. Valčik kurta parodos architektūra labiau primena scenografiją nei architektūrą. Kiekvienam skyriui ar reiškiniui teko surasti simbolį – instaliaciją. Šios instaliacijos yra papildantis ir visą parodą struktūruojantis meno kūrinys.
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ veiks nuo š.m. spalio 5 d. Savaitgalį vyks parodos atidarymo MOratonas. Daugiau informacijos apie parodą: Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR.