Jais tapo:
1830–1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas;
Dainavos apygardos partizanų vadavietė;
knygnešio, bibliografo Stanislovo Didžiulio kapas;
knygnešio, publicisto Jurgio Bielinio kapas;
Labanoro mūšio partizanų kapai;
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė;
Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta, vadinama Virtukais;
Pietų Lietuvos partizanų srities (PLPS) vadavietė ir PLPS vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties žūties vieta;
Rainių kankinių kapas;
Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksas ir jo kompleksinė dalis – Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos komplekso partizanų kapas. Kita kompleksinė dalis – Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos komplekso mūšio vieta jau yra paskelbta kultūros paminklu.
Kultūros paveldo objektų paskelbimas kultūros paminklais atveria platesnes galimybes pažinti laisvės kovų istoriją, gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės lankymui.
