Mokiniams edukacijas vykdanti visuomenininkė piktinasi Kultūros pasų tvarka: tai būrimas iš kavos tirščių

„Pagal kokius kriterijus Lietuvos respublikos ministerijos paskirta komisija skirsto kultūros pasus?“ – Delfi atsiųstame laiške klausia rašytoja, aktyvi visuomenės veikėja Birutė Jakučionytė, vykdanti edukacijas mokiniams ir šią vasarą taip pat teikusi paraišką Kultūros pasui gauti. Ji pasakoja, kad net mėnesį vėlavusi su atsakymu, ministerija jos paraišką, kaip ir daugelio kitų, atmetė kaip neatitinkančią kriterijų. Moteris teigia, kad Kultūros ministerijos teikiami pasai – būrimas iš kavos tirščių: „kriterijai neįtikėtini, paslaugų teikėjai renkami galimai pagal akių spalvą, o daugelis paraiškas teikusių teigia, kad geros pažintys, o ne paslaugos kokybė, lemia ar bus suteiktas Kultūros pasas ar ne“.

Savo feisbuko paskyroje moteris parašė emocingą įrašą:

„Linkėjimai Lietuvos respublikos kultūros ministerijai. Būsiu emocinga. Toks jausmas, kad šiandien eilinį kartą gavau per galvą nuo Lietuvos valdžios. Ir tai kaip koks atgarsis antradienio filmavimo laidoje, LNK studijoje. Ten kalbėjau apie tai, kad nesijaučiu saugi Lietuvoje ir todėl, net ir po dešimt metų emigracijos, neplanuoju grįžti gyventi į Lietuvą. Ant kitos sofutės sėdinti ponia Jurgita draskė man akis, bandydama įrodyti, kad čia aš pati kalta, kad man rankos iš užpakalio dygsta ir valdžia man nieko neskolinga. Tai aišku, kad neskolinga, bet šiandien pakalbėsiu apie kultūros pasą, kurio mes, VšĮ „Draugiški šeimai“, siekėme ir negavome. Tokia ta žinia iš Lietuvos respublikos kultūros ministerijos, trenkusi tarsi per galvą.

Dešimt metų organizuoju respublikinį konkursą „Kamštelių vajus“, su daugybe mokyklų ir darželių esame surinkę ir pridavę perdirbti 35 t plastikinių butelių kamštelių. Šimtai įstaigų kasmet dalyvauja konkurse. Tvaraus vartojimo principais sukūrėme stovyklavietę vaikų stovykloms ir edukacijoms „Gervių lizdas“, joje auginame 4000 paprastojo lietuviško ąžuolo sodinukų, pridrėbėm molinių namų – tikrai turim ir ką parodyti, ir ką papasakoti. Nei karto per tuos dešimt metų negavau jokios paramos iš jokios ministerijos. Prašiau.

Įstaigos lėšomis pasistatėm pastatą kamštelių perdirbimui, tapome tarptautinės organizacijos „Precious plastic“ atstovais Lietuvoje, pavasarį pradėjom organizuoti edukacijas vaikams apie ąžuolus, plastiko perdirbimą, šiukšlių rūšiavimą, aiškinti pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti ne tik kiekvienas suaugęs, bet ir darželinukas. Buvom labai giriami pedagogų už edukacijų kokybę ir įdomumą, todėl pribrendom kreiptis ir dėl kultūros paso – jo turėjimas suteikia privilegiją naudotis mokiniams skiriamu 12 eurų krepšeliu edukacijoms. Mūsų edukacija „Plastiko kelias“ yra vienintelė tokia Lietuvoje. Žinodami, kokios kitos edukacijos turi ir gauna Kultūros pasus, buvom įsitikinę, kad mes tikrai jį irgi gausim.

Kultūros ministerija, turėjusi paskelbti apie Kultūros pasų gavėjus dar rugpjūčio viduryje, šiandien pagaliau išbezdėjo atsakymą tūkstančiams laukiančių. Mūsų edukacijos statusas „Atmestas“ reiškia, kad „komisijos vertinimu Jūsų paslauga neatitiko vieno ar daugiau kriterijų ir nebus įtraukta į Kultūros paso paslaugų rinkinį. Per 20 darbo dienų nuo šio laiško gavimo Kultūros ministerija atsiųs Jums komisijos užpildytą Kultūros paso paslaugos atitikties kriterijams formą, kurioje bus nurodyta, kokių kriterijų Jūsų paslauga neatitiko.“

Kolegos man sako apsiraminti ir laukti tas dvidešimt dienų, bet aš net neketinu tylėti ir susidėjus rankų laukti. Gerai, brangieji ministerijos klerkai, jeigu mes neverti to kultūros paso, tai matyt, jūs tikrai geriau žinot ir matot, kas yra verti. Aš savo patirtį, pasiekimus, milžinišką įdirbį nesidėsiu į stalčių, kuriame jau guli Valdo Adamkaus nominaciją už darbus aplinkosaugos labui. Aš savo patirtį, gebėjimus ir toliau naudosiu tam, kas man yra svarbu: pokyčiui Lietuvoje kurti. O jūs ten rūkykit kamputyje, nes tikrai tikrai valdžia man nieko neskolinga.“

Kultūros ministerijos paviešintame ministro įsakyme skelbiamas 2019–2022 m. tematinis prioritetas Kultūros pasui gauti yra Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi 16 tikslas: skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais.

Šio tikslo uždaviniai:

16.1. Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje.

16.2. Panaikinti vaikų paniekinimą, išnaudojimą, neteisėtą prekybą ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą.

16.3. Skatinti pagarbą teisinei valstybei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu ir užtikrinti visiems vienodą teisę reikalauti teisingumo.

16.4. Iki 2030 metų labai sumažinti neteisėtus finansinius ir ginklų srautus, sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą bei kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu.

16.5. Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą.

16.6. Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais.

16.7. Užtikrinti atsakomųjų, įtraukių, pagrįstų visų dalyvavimu ir atstovaujamųjų sprendimų priėmimą visais lygiais.

16.8. Plėsti ir stiprinti besivystančių šalių dalyvavimą pasaulio valdymo institucijose.

16.9. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi žmonės turėtų teisėtus asmens tapatybės dokumentus, įskaitant gimimo liudijimą.

16.10. Užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis.

16a. Stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą, kurių paskirtis plėtoti gebėjimus visais lygiais, ypač besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią smurtui ir kovoti su terorizmu bei nusikalstamumu.

16b. Skatinti priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi skirtus nediskriminacinius įstatymus ir politiką.

Tarp tūkstančių Kultūros paso gavėjų vargiai surasi kokią nors edukaciją mokiniams, kuri atitiktų ministerijos išvardintus uždavinius. B. Jakučionytė teigia, kad tarp gausybės meno, kultūros, teatro, istorijos edukacijų apstu ir edukacijų apie internetą, socialinius tinklus, robotus, priklausomybes, vaisingumą, vaikų atsiradimą, metalo apdirbimą, muilo gamybą, elektros atsiradimą, komandos formavimą, ir t.t. Moteris sako nesuprantanti pagal kokius kriterijus ministerija atrenka paslaugų tiekėjus, ar yra kažkokios kvotos, kodėl tiek daug žmonių skundžiasi nesuprantantys komisijos sprendimų ir teigiantys, kad kultūros pasus gauna tie, kurie turi gerų pažinčių ministerijoje.

Kultūros ministerijos komentaras:

Kultūros ministerija analizuoja ankstesnes paraiškų teikimo patirtis, kas iš esmės lėmė atnaujintą ir iki 30 narių išplėstą ekspertų komisiją. Ją sudaro Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai, pasiūlyti įvairių institucijų, kultūros asociacijų.

Į ekspertų komisiją taip pat įeina Lietuvos moksleivių sąjungos, NVO vaikams konfederacijos ir Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovai.

Šių institucijų pasiūlytais ekspertais ir jų kompetencija pasitikime. Visuomet siekėme, kad būtų atrenkamos pačios kokybiškiausios paslaugos, atitinkančios Kultūros paso paslaugų teikimui keliamus kriterijus.

Vieną paraišką vertina trys ekspertai: vienas meno srities ekspertas, vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytas ir vienas Kultūros ministerijos arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytas ekspertas.

Paraiškų teikėjų prašome atidžiai užpildyti paraiškos informaciją, išsamiai atskleisti siūlomos paslaugos kontekstą, apimtis, naudą, siekiamus rezultatus ir kitą svarbią informaciją, nes šioms paslaugoms keliami aukšti kokybės reikalavimai.

Pateiktų paraiškų vertinimą sudaro du etapai, paraiškos vertinamos remiantis šiais septyniais kriterijais:

• paslauga yra aukštos meninės ir kultūrinės vertės ir (ar) pasitelkiama šiuolaikiška kultūros raiškos ar kultūros paveldo aukštos kokybės komunikavimo forma;

• paslaugos turinys yra aktualus mokiniams, taikomi kūrybingi ir inovatyvūs / interaktyvūs metodai;
• paslauga prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, kultūros patirčių įvairovės bei ugdo kūrybingumą ir kritinį mąstymą;
• paslauga stiprina kultūrinį identitetą ir sąmoningumą;
• paslauga mokiniams bus teikiama metus ar ilgiau;
• paslauga pritaikyta tikslinei mokinių amžiaus grupei;
• paslaugos teikėjai atsižvelgia ir siekia užtikrinti specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių dalyvavimą.

Paraiška turi atitikti visus vertinimo kriterijus. Jei ji neatitinka bent vieno, vertinama neigiamai.

Kultūros ministerija, siekdama dar didesnio paraiškų teikimo ir vertinimo procesų sklandumo, kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kaip tik šiais metais baigia įgyvendinti Kultūrinės edukacinės sistemos modernizavimo projektą.

Naudojant blokų grandinių technologiją kuriama nauja platforma, kuri užtikrins spartesnį su Kultūros pasu susijusių procesų administravimą.