LNOBT šalies pedagogams siūlo bendradarbiauti kuriant ir tobulinant naujus teatrą bei mokyklą siejančius projektus bei kviečiant teatro kūrėjus ir atlikėjus dalyvauti nuotolinėse muzikos pamokose. Kad abiem pusėms būtų lengviau atrasti sąlyčio taškų, ir buvo surengtas virtualus forumas „Teatras ir švietimas: bendros jungtys, naujos galimybės“, kuriame savo patirtimis jaunimui pristatant scenos menus dalijosi pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Forumo moderatorė – LNOBT Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė susitikimą pradėjo skatindama visus forumo dalyvius pamąstyti, kuo teatralai galėtų prisidėti siekdami paskatinti jaunimą labiau domėtis operos ir baleto spektakliais, nes nuo šio bendradarbiavimo sėkmės priklausys visos Lietuvos kultūringos visuomenės ateitis.
LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad moderni valstybė neįsivaizduojama be gyvybingos kultūros ir gyvybingo švietimo jungčių: „Šiuo pokalbiu siekiame bendrų pastangų paverčiant akademinį scenos meną patrauklesniu jaunajam žiūrovui. Nors bendradarbiavimas vyksta, bet glaudesnio abiejų sferų darbuotojų kontakto dėka galėtume ženkliai pagerinti statistinį rodiklį, skelbiantį, jog tik 7 proc. gyventojų vienaip ar kitaip sieja savo gyvenimus su kultūra. Opera yra ypatingo dydžio scenos reikalaujantis žanras, todėl LNOBT spektaklius išvežti į kitus Lietuvos miestus neįmanoma. Tačiau po Lietuvą sėkmingai keliaujame su projektu „Opera on the Truck“ ir jo pastatymu „Tarnaitė ponia“, kuris sėkmingai gali būti rodomas nuo muzikinius teatrus turinčių miestų nutolusiose vietovėse. Privalome rasti mažesnių formatų, trumpų spektaklių, kuriais galėtume sudominti vaikus ir jaunimą. Jaučiame, kad tokių spektaklių labai stinga“.
Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Žydrė Jankevičienė taipogi pripažino pasigendanti teatrų ir švietimo įstaigų sąlyčio taškų: „Kultūrą, ir ypač akademinės muzikos kultūrą visomis išgalėmis stengiamės grąžinti į bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programas. Man tenka dirbti Kultūros paso programos eksperte, todėl matau šiai programai siūlomų edukacinių paslaugų pasiūlą ir turinį. Nuotolinės edukacijos paslaugos ateityje galėtų likti kaip ugdymą papildanti priemonė, bet jų kokybė kol kas nėra džiuginanti. Žinoma, prioritetas turėtų būti teikiamas gyvam bendravimui, nes emocinio ryšio niekas nepakeis. Bet jaunimo pratinimas prie operos turėtų vykti palaipsniui, nes vieną kartą visą mokyklą atvežę į teatrą mes neišugdysime operos mėgėjų“.
Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentė prof. dr. Rūta Girdzijauskienė kalbėjo, kad forumas vyksta tarsi dviejų skirtingų teritorijų pakraščiuose: „Kultūrai švietimas yra pakraštys, švietimo darbuotojai kultūrą taipogi regi savo dėmesio lauko paribiuose. Mūsų bendradarbiavimas reikalauja planavimo, idėjos ir finansavimo. Panašios iniciatyvos kol kas yra fragmentuotos, jų veiksmingumui pasiekti reikėtų bendro sutarimo. Trūksta ilgalaikių projektų, sąsajų su bendrojo ugdymo turiniu. Apsilankymas teatre neturi būti vienkartinis, jis turėtų prasidėti išankstiniu pasirengimu ir pasibaigti visapusiška matyto spektaklio analize, jei norime tikėtis rimtesnio poveikio. Svarbi teatro edukacinių renginių kokybė, įvairovė ir jų tęstinumas“.
Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėjas Gintaras Tubelis pasidžiaugė, kad jo atstovaujama gimnazija jau antrus mokslo metus turi integruotą literatūros ir teatro klasę: „Šią klasę lankantys moksleiviai lietuvių kalbos rašinį parašė geriausiai, tad akivaizdi kultūros ir meno įtaka jų akademinėms žinioms. Kitais metais gimnazijoje planuojame integruotą anglų kalbos ir teatro klasę, kuriai labai praverstų kūrybinės dirbtuvės teatre. Esu už praktinį edukavimą su teatro profesionalais. Teatras padeda ugdyti mąstymo laisvę“.
Molėtų gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Rūta Vekerotienė skatino kolegas integruoti teatro elementus į skirtingų dalykų pamokas: „Netgi muziką siedami su matematika, fizika ar chemija galėtume atrasti be galo daug įdomių jungčių. Bet reikia mokytojų noro tam ryžtis ir kurti integruotas programas. Rezultato čia nesukursi per vienerius metus – tokios programos būna tobulinamos keletą metų. Būna, kad mokytojai tarpusavyje nesusitaria, ir tada pradėtos diegti programos nunyksta. Liūdna, bet tik 15 proc. mūsų gimnazijos devintokų pasigyrė jau apsilankę LNOBT, o tai rodo, kad rajonuose gyvenančios šeimos neturi tradicijos savarankiškai vykti į sostinėje esantį teatrą“.
Klaipėdos P. Mašioto progimnazijos mokytoja Ligita Grybauskienė pasidžiaugė, kad uostamiesčio moksleiviai turi galimybę dalyvauti Klaipėdos koncertų salės organizuojamuose edukaciniuose projektuose: „Bet tam, kad išugdytume ne vienkartinius lankytojus, jie turėtų būti nuosekliai prie kultūros pratinami. Užsienyje edukacijos renginiai būna kruopščiai suskirstyti pagal amžiaus kategorijas, vaikai supažindinami su jų amžių atitinkančiais kūriniais. Tik tada jie gali suvokti operos ir baleto subtilybes ir iš to patirti malonumą. Svarbu, kad ir mokyklos administracija tokioms ugdymo priemonėms pritartų, nes vienas mokytojas ne viską gali padaryti“.
Šiaulių „Juventos“ progimnazijos pavaduotoja muzikiniam ugdymui Violeta Juodpusienė neslėpė, kad jų miesto gyventojai operos ir baleto žiūrėti vyksta ne tik į Vilnių, bet ir į Rygą, tačiau tai daro tik nedidelė šiauliečių dalis: „Svajonė būtų, kad kiekviena klasė atvažiuotų į LNOBT ir pamatytų operos ar baleto spektaklį teatre, nes buvusių jame kol kas yra mažuma. Bet esame muzikinio profilio mokykla, todėl patys statome miuziklus, kuriuose šoka ir dainuoja mūsų mokyklos moksleiviai. Savo spektaklius pristatome ir platesnei miesto bendruomenei. Dainininkų, kompozitorių dalyvavimas labai praturtintų nuotolines muzikos pamokas“.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas taipogi teigė, kad su moksleiviais, kai virusai tam netrukdo, stato muzikinius spektaklius: „Kai kartu su orkestru Klaipėdos koncertų salėje atlikome Peterio Maxwello Davieso šiuolaikinę operą „Pelenė“, tai buvo kažkas ypatinga. Vaikai labiausiai įsitraukia, kai patys gali dalyvauti veiksme. Galbūt vaikų kolektyvai galėtų dalyvauti ir LNOBT spektakliuose? Juk profesionalūs užsienio muzikantai nebijo būti scenoje kartu su vaikais. Net jeigu jie varpeliu paskambins – jau bus visiškai kitoks įspūdis. Ir atvežamos edukacinės programos labai padėtų, nes mokytojams su mokinių tėvais susidėti pinigėlių kelionei nėra taip paprasta“.
Kauno J. Urbšio progimnazijos teatro mokytojas Arūnas Sužiedelis pripažino, Kultūros paso skiriamų lėšų užtenka vos vienam spektakliui: „Poreikis operos pažinimui tikrai būtų. Per teatro pamokas esu klausęs pradinukų, ar yra tokių, kurie nė karto gyvenime nėra buvę jokiame teatre. Ir tokių kaskart atsirasdavo. Ką jau kalbėti apie apsilankymus LNOBT spektakliuose... Iš tikrųjų trūksta meninių programų tęstinumo, nes dabar viskas priklauso nuo pačių mokytojų ar auklėtojų iniciatyvos“.
Baigdamas diskusiją, LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas pasidžiaugė tuo, kad nemažai susidomėjusiųjų tiesiogiai stebėjo virtualų forumą „Teatras ir švietimas: bendros jungtys, naujos galimybės“: vadinasi, jo tema tikrai aktuali. Teatro vadovas pakvietė pedagogus muzikos pamokose susitikti su teatro atlikėjais ir kūrėjais, taip pat kurti bendrus projektus ir teikti juos naujajam ES finansavimo etapui. „LNOBT visada atviras tokiam bendradarbiavimui“, - pabrėžė J. Sakalauskas.